„Kronos“ kvarteto populiarumo receptas atsiskleis ir Vilniuje

Lapkričio 6 d. į Vilnių atvykstančiam JAV kolektyvui „Kronos Quartet“ populiarumu negali prilygti joks kitas styginių kvartetas. Grupė neslepia savo išgarsėjimo priežasčių – nuo pat veiklos pradžios „Kronos“ kvartetas pasistengė iš esmės padidinti savo koncertų publiką, kad ji apimtų ne vien tik klasikos mėgėjus, bet ir gerokai gausesnius roko ir elektroninės muzikos fanų būrius, džiazo ir „world music“ gerbėjus bei stilingąją meno pasaulio bohemą.

„Kronos“ kvartetas, siekdamas įveikti šį apribojimą ir nuolat plėsti savo publikos gretas, didžiulį dėmesį skiria ne tik autorių ir kūrinių pasirinkimui, bet ir tam, kaip muziką atlikti ir kuo įspūdingiau ją pateikti. Dažniausiai kvartetas koncertuoja su galinga garso stiprinimo aparatūra, šitaip bus ir Vilniuje, o kolektyvo skambesys dažniau primena ne klasikinės muzikos ansamblio, bet šiuolaikiškos roko grupės „vežantį“ garsą ir skleidžiamą energiją.

„Kronos“ kvartetui išgarsėti milžinišką įtaką padarė garsieji JAV kompozitoriai minimalistai Philipas Glassas, Steve'as Reichas ir Terry Riley, pirmieji nutiesę tiltus tarp klasikinės, šiuolaikinės ir populiariosios muzikos. Šių autorių muzika kvarteto mąstymui padarė tokį reikšmingą poveikį, kad tai didele dalimi nulėmė tolesnę kolektyvo stilistinę kryptį ir muzikos pasirinkimą – nuo savo veiklos pradžios „Kronos“ iškart nusprendė glaudžiai bendradarbiauti su šiais iškiliais kūrėjais.

„Kronos“ kvartetas įrašė daugelį jų kūrinių bei albumų, o itin svariai prie kvarteto populiarumo prisidėjo S.Reicho kūrinio „Different Trains“ įrašas, 1989 m. kvartetui pelnęs prestižinį „Grammy“ apdovanojimą ir iki šiol parduodamas milijoniniais tiražais. S.Reicho muzikos poveikis ypač atsiskleidžia atliekant ją gyvai, mat neretai naudojamas gyvo ir įrašyto atlikimo derinys, kuris sukuria įtampą ir įspūdingą akustinį efektą. Vilniuje šitaip bus atliekamas „Kronos“ muzikantams dedikuotas S.Reicho „Trigubas kvartetas“ („Triple Quartet“).

Dar didesnio populiarumo visame pasaulyje „Kronos“ kvartetui atnešė bendradarbiavimas su JAV muzikos žvaigžde Ph.Glassu. Bene visą savo muziką styginių kvartetui Ph.Glassas rašė būtent „Kronos“ kvartetui. Dar 1995 m. kolektyvas išleido albumą su visais tuo metu sukurtais Ph.Glasso kvartetais. Į Vilnių „Kronos“ atveža  naujausią – 7-ąjį – Ph.Glasso styginių kvartetą, kurio premjera įvyko Amsterdame bendradarbiaujant su Nyderlandų šokio teatru.

Įtvirtinęs savo muzikos pasirinkimą ir juo įtikinęs pasaulio publiką, „Kronos“ kvartetas lengvai susižeria ir jaunesnės kartos Niujorko minimalistų „perlus“. Jau kurį laiką kolektyvas bendradarbiauja su kultinio Niujorko ansamblio „Bang on a Can“ įkūrėju ir kompozitoriumi Michaelu Gordonu. „Bang on a Can“ postminimalizmo estetika, integruojanti roko muzikos energiją ir džiazo muzikavimo laisvę, itin artima „Kronos“ atlikėjams. Jiems M.Gordonas sukūrė kūrinį „Clouded Yellow“ („Stepinis gelsvys“), kurio lietuviškąją premjerą „Kronos“ irgi gros Vilniuje.

Iš žymiųjų JAV minimalistų perimtas muzikinio mąstymo atvirumas nulėmė ir kitas kolektyvo stiliaus kryptis, leidusias dar galingiau išplėsti savo publikos ir gerbėjų gausybę visame pasaulyje. Viena iš tokių ryškiai matomų kolektyvo krypčių yra tai, jog „Kronos“ kvartetas savo programose atlieka roko, „world music“ ir kitų „neklasikinių“ žanrų kompozicijas, naudoja nemažai įspūdingos elektronikos ir garso stiprinimo.

Beveik legendine tapo „Kronos“ kvarteto atliekama Jimmy Hendrixo dainos „Purple Haze“ aranžuotė, kurią iškart ėmė groti ir kiti į „Kronos“ bandantys lygiuotis ar jį kopijuojantys ansambliai. Publika taip pat kraustosi iš proto dėl „Kronos“ kvarteto atliekamų pasaulinio garso islandų grupės „Sigur Rós“ kūrinių aranžuočių, viena jų – „Flugufrelsarinn“ („Musių gelbėtojas“) – numatyta ir koncerte Vilniuje. 

Nenuostabu, jog „Kronos“ kvartetas bendradarbiauja ir su viena originaliausių Niujorko menininkių, charizmatiškąja dainų kūrėja ir atlikėja Laurie Anderson. Kvarteto muzikantai L. Anderson kūryba žavisi dar nuo devintojo dešimtmečio, kai pasirodė jos pirmieji hitai „O Superman“, „Strange Angels“ ir kt., kultinei atlikėjai bendradarbiaujant su Peteriu Gabrieliu, Lou Reedu, Johnu Zornu ir kitais garsiais roko ir alternatyvios muzikos kūrėjais. Ir, kaip dažnai atsitinka „Kronos“ kvartetui, muzikiniai pomėgiai ilgainiui peraugo į, galima sakyti, žvaigždžių bendradarbiavimą. 2013 m. L.Anderson ir „Kronos“ kvartetas parengė bendrą projektą „Landfall“, su kuriuo koncertavo ne tik JAV, bet ir Australijoje. O Vilniuje „Kronos“ kvartetas atliks L.Anderson kompoziciją „Flow“. 

Būtina paminėti dar vieną „Kronos“ kvarteto populiarumo recepto ingredientą – kuo toliau, tuo labiau ansamblį „vežanti“ pasaulio muzika („world music“). Tiesa, jau senokai savo vardą išgarsinęs „Kronos“ kvartetas pats ieško ir atranda naujus, įdomius vardus. Pernai ansamblis inicijavo projektą „Fifty for the Future“ („Penkiasdešimt ateičiai“): bendradarbiaujant su „Carnegie Hall“ ir kitomis garsiomis koncertų salėmis sumanyta per penkis metus užsakyti 50 naujų kūrinių 25 moterims ir 25 vyrams kompozitoriams iš įvairių pasaulio šalių. Nemaža dalis šių kūrinių yra tiesiogiai inspiruoti etninės ar pasaulio muzikos („world music“), ypač čia išsiskiria Tanya Tagaq – Kanados čiabuvė, unikali inuitų gerklinio dainavimo atlikėja, su kuria bendradarbiauja garsioji Björk ir kiti žinomi menininkai.

Su charizmatiškąja T.Tagaq „Kronos“ yra parengęs kelias skirtingas programas, o į Vilnių kvartetas atveža naujausią laimikį – T.Tagaq kūrinį „Snow Angel„ („Sniego angelas“, 2016). Iš projekto „Fifty for the Future“ programos „Kronos“ kvartetas dar išsirinko ir kompozitoriaus Gartho Knoxo kūrinį „Satellites“ („Satelitai“, 2016). Įdomu, kad airių ir škotų klimės G.Knoxas – altininkas virtuozas, grojęs tokiuose elitiniuose Europos muzikos ansambliuose kaip „Ensemble Intercontemporain“ ir „Arditti Quartet“, o vėliau susidomėjęs baroko instrumentais.

Taigi „Kronos“ kvarteto populiarumą lemia šių muzikantų atvirumas įvairiausiai muzikai, aukščiausio lygio profesionalumas, nuolatinis ieškojimas vis naujų sąlyčio taškų su publika ir mąstymas apie tai, ką ir kaip jiems patiems būtų įdomu groti, o publikai – klausyti ir matyti.