Simboliška, kad koncertas sutapo su orkestro naujo albumo, kurį ką tik išleido vokiečių kompanija „Deutsche Grammophon“, sutiktuvėmis. Albume (garso režisierius Vilius Keras) įamžinti šeši Antonio Vivaldi koncertai smuikui ir styginiams, tarp jų – populiarieji „Metų laikai“.
Šį kūrinį kadaise įgrojo ir Y.Menuhinas, palikęs ryškų pėdsaką mūsų šalies muzikos kultūroje ir LKO istorijoje.
Draugystė nedingo be pėdsako
Y.Menuhinas pirmasis į didžiąsias Europos sales išvedė tokį gausų Lietuvos artistų būrį – LKO ir Kauno valstybinį chorą.
Jis muzikavo su lietuviais dešimtyse garsių Europos festivalių, taip pat Lotynų Amerikoje, Pietų Afrikoje.
Y.Menuhino diriguojamas lietuvių atliekamas Georgo Friedricho Händelio „Mesijas“ apkeliavo pusę pasaulio. Maestro net šešis kartus lankėsi ir Lietuvoje.
„Suradau ir pamilau jūsų muzikus, nes jų menas alsuoja tikrąja tradicija. Jūs – muzikuojanti, dainuojanti tauta. Tai kur kas svarbiau už bet kurį kitą laimėjimą. Daug kentėję, išsaugojote tvirtybę ir pasitikėjimą savimi“, – taip yra kalbėjęs Y.Menuhinas priimdamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro vardą 1998-aisiais.
Kiekvienas koncertas su legendiniu maestro lietuviams būdavo ypatingas. Kaip yra sakę liudininkai, jis muzikuodamas kone kalbėdavosi su dievais, leisdavo pajusti didžiosios muzikos švytėjimą.
Y.Menuhino gimimo 100-mečiui „Warner Classics“ kompanija išleido jo įrašus 80 kompaktinių diskų ir 11 DVD rinkiniu „The Menuhin Century“.
Tai stulbinanti daugiau kaip per 40 metų jo įrašytų muzikos šedevrų antologija.
Nedingo be pėdsako ir maestro draugystė su lietuviais – yra išleistos 1-ajame Vilniaus festivalyje kartu atliktos Franzo Schuberto Penktoji simfonija bei Mišios As-dur, „Mesijas“, Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija, vėliau įrašytos F.Schuberto Ketvirtosios mišios.
Tiesa, tai buvo seniai, o šių įrašų teisės priklauso Londono agentūrai. Tačiau jau brandinama idėja išleisti juos pakartotinai.
Įgijo stiprų rėmėją
Sumanymą tai padaryti atskleidė LKO klubo pirmininkas Virginijus Strioga. Orkestro gerbėjus vienijantis klubas svariai prisidėjo ir prie „Deutsche Grammophon“ disko „Vivaldi. The Four Seasons“ leidybos.
„Mūsų tikslas – populiarinti LKO, suteikti jam daugiau galimybių ne tik koncertuoti svetur, bet ir įrašinėti muziką“, – aiškino V.Strioga klubo užmojus.
Pasak melomano, naujausias LKO albumas yra klubo net kelerių metų darbo vaisius, jis esą įkvepia tęsti panašius sumanymus.
S.Krylovas partnerystę su „Deutsche Grammophon“ įvardijo kaip naują LKO gyvavimo etapą, mat sutartis su šia kompanija sudaryta net keliems leidiniams.
LKO vadovo įsitikinimu, tai liudija, jog orkestras lygiuojasi į geriausius pasaulio kamerinius kolektyvus.
LKO pasirodymai kasmet tampa ir viena Vilniaus festivalio viršūnių. Šįkart tai buvo, regis, neišvengiama jau vien dėl koncerto programos, kuri leido 45 metų S.Krylovui parodyti stulbinamą virtuoziškumą. Solisto griežiami „Metų laikai“ prasiautė kaip audra. Įelektrinta salė privertė atlikėją pakartoti vieno Koncerto dalį ir išprašė dar antro svaigaus biso – Pablo de Sarasate's „Karmen fantazijos“.
Orkestrantai, diriguojamas S.Krylovo, vakare pagriežė ir dainingą Antonino Dvorako Serenadą styginiams bei naują Loretos Narvilaitės kompoziciją “Į krantą jūra krenta“ – grakštų, šviesų, petišką kūrinį. Premjera patenkintas S.Krylovas jau pažadėjo šį kūrinį įtraukti į LKO užsienio gastrolių programas.
Startuos naujas portalas
Dar šią savaitę internete startuos LKO klubo įsteigta šio orkestro svetainė (lko.lt), kurioje bus galima sužinoti visas kolektyvo naujienas, pasiklausyti jo įrašų. O naujienų tikrai bus.
Anot orkestro direktoriaus Egidijaus Mikšio, „Deutsche Grammophon“ išleistas LKO ir S.Krylovo albumas jau kelia užsienio agentų susidomėjimą. Vilniečių laukia ne tik įprastiniai gastrolių maršrutai, bet ir Kinija, Japonija, tariamasi dėl gastrolių Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
„LKO klubo parama atvėrė orkestrui naujų galimybių“, – džiaugėsi E.Mikšys.
LKO klubas, sekdamas Londono simfoninio orkestro pavyzdžiu, ketina steigti ir fondą, kuris leis paremti orkestro veiklą tiek fiziniams asmenims, tiek korporacijoms.
„Turime suprasti, kad esame pasaulio aukštosios kultūros dalis, galime didžiuotis tuo, ką turi ne visos šalys“, – sakė LKO klubo pirmininkas V.Strioga.