Šis LKO vakaras ypač reikšmingas ir dėl premjeros – skambės
festivalio užsakymu parašytas Loretos Narvilaitės kūrinys „Į krantą
jūra krenta“ styginių orkestrui. Taip pat šiame koncerte skambės
Antonio Vivaldi „Metų laikai“, kuriuos solo
grieš visuomet unikalių idėjų kupinas orkestro meno vadovas S.
Krylovas.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras J. Menuhinas
bendradarbiavo su daugeliu mūsų šalies muzikų bei kolektyvų. Vien
su LKO ir Kauno valstybiniu choru buvo surengti 59 koncertai,
įrašytos dvi oratorijos – Georgo
Friedricho Handelio „Mesijas“ ir Josepho Haydno
„Pasaulio sukūrimas“.
Stovėdama po koncertų publika plojo Vokietijoje, Ispanijoje,
Italijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šveicarijoje,
Kroatijoje, Slovėnijoje, Egipte. LKO muzikantus ir Kauno choristus
Y. Menuhinas švelniai vadindavo „mano lietuviai“, o savo atsiminimų
knygoje „Unterwegs“ LKO įvardija kaip nuostabų.
„Jūsų maža šalis turi didžiulį potencialą ir tiesiog stebina,
kad ji gali daryti įtaką pasaulio muzikos kultūrai. Panašiai kaip
vengrai, išsikovoję pripažinimą muzikos ir matematikos srityse. Esu
įsitikinęs, kad ateityje Lietuva darys savo dydį gerokai
pranokstančią įtaką pasauliui“, – 1996 m. viešėdamas Vilniuje,
kalbėjo Y. Menuhinas.
„Tuo metu, kai, rodos, mūsų dėmesį nuolat atitraukia
tarptautinės, rasinės, ekonominės, religinės nesantaikos ir globos
problemos, ši muzikos programa, gebanti suvienyti daugybę
sąveikaujančių kultūrų, yra puiki atgaiva. Mes matome lietuvius,
dainuojančius prancūzų muziką, lenkus, atliekančius Franzą Schubertą, rusus, grojančius Gioacchino
Rossini, amerikiečius, grojančius džiazą kartu su lietuviais,
gruzinų muziką šalia Argentinos tango, flamenko ir baleto“, –
mintimis apie Vilniaus festivalį kažkada dalijosi Y. Menuhinas.
