Šiam spektakliui iš anksto buvo garantuota komercinė sėkmė, mat Holivudo įžymybė kūrė jį drauge su filmų apie Betmeną dailininku britu Nathanu Crowley bei „Valentino“ mados namų dizaineriais. Bilietai į visus 15 „Traviatos“ vakarų buvo kaip mat iššluoti.
Tačiau kritikus debiutas nuvylė: esą spektaklis išoriškai gal ir gražus, bet nieko nepasako publikai, yra blankiai tradiciškas, kupinas operos klišių. „The Guardian“ netgi rėžė, jog vangumu S.Coppolos „Traviata“ nesiskiria nuo bet kurio provincijos teatro rutiniškos inscenizacijos.
Scenografui esą pristigo vaizduotės, o „Valentino“ dizainerių kostiumai – prabangūs ir tiek. Tačiau labiausiai visus nuvylė anemiška S.Coppolos režisūra ir nyki statika scenoje.
Režisierės tėvas penkių „Oskarų“ laureatas Francis Fordas Coppola po premjeros teigė esąs patenkintas dukros darbu. Jis prisipažino BBC pataręs jai sutelkti dėmesį į Violetos istoriją ir perteikti ją kuo paprasčiau. Tačiau akivaizdu: tai, kas tinka kinui, nebūtinai tinka didžiajai operos scenai.
Nerti į klastingą operos stichiją pasiryžęs ir vokiečių kino meistras 70 metų Wimas Wendersas. „Po ilgo flirto“ su Berlyno valstybinės operos vadovu Danieliu Barenboimu jis sutiko šiame teatre režisuoti Georges‘o Bizet „Perlų žvejus“. Mat tai – pirmoji jo kadaise matyta opera. Premjera planuojama kitų metų birželį.
Tiesa, W.Wendersas 2013-aisiais jau ketino režisuoti Richardo Wagnerio „Nibelungo žiedą“ Bairoite, bet tąsyk jo debiutas neįvyko.
Parengė Asta Andrikonytė
