Lietuvos melomanams – karališka dovana iš Londono

Svečiai Lietuvos melomanams dovanoja romantinės muzikos programą – Ludwigo van Beethoveno Koncertą smuikui ir orkestrui ir britų kompozitoriaus Edwardo Elgaro Simfoniją Nr. 2.

Maestro A.Pappano į Lietuvą atvyko pirmą kartą, bet ji nėra jam nežinoma žemė. Kaip sakė prieš koncertą surengtoje spaudos konferencijoje, jis puikiai pažįsta Violetą Urmaną, žino, kad ji lietuvė.

A.Pappano ypač malonu, kad Vilniuje koncertuos Operos ir baleto teatre. Juk jis pats visų pirma operos dirigentas, operos teatrai – jo namai. Su LSO pirmą kartą jis susitiko 1997 m. „Abbey Road“ įrašų studijoje, kur įrašinėjo Giacomo Puccini operą „Kregždutė“.

„Nepamiršiu momento, kai pakėliau dirigento lazdelę ir mane pritrenkė tikras sprogimas – visi muzikantai grojo kaip vienas kumštis. Toks orkestro ansambliškumas, vienas kito pajautimas ir įsiklausymas – reta dovana. Dabar su šiuo kolektyvu koncertuoju kasmet, kaupiu savo simfoninį repertuarą“, – pasakojo maestro, nuo 2002 m. einantis Londono karališkojo operos teatro muzikos vadovo pareigas.

Koncerto programa susiklostė paprastai – L.van Beethoveno koncertą norėjo pagriežti smuikininkas N.Znaideris, o prie šio kūrinio pridėtas E.Elgaro 2-oji simfonija, nes A.Pappano su LSO parengė šio kompozitoriaus 1-ąją simfoniją ir norėjo parengti visą jo kūrinių ciklą, taip natūraliai atsirado ir 2-oji.

„Tai labai įdomus kūrinys, – tikino A.Pappano. – Išoriškai jis atrodo ekstravertiškas, sproginėjantis, bet jei pažvelgtume į gelmes, pamatytume slypinčius gilius dvasinius klodus.“

Vakaro solistą, Izraeliui ir Danijai atstovaujantį N.Znaiderį kritikai vadina aukso amžiaus smuikininkų įpėdiniu. Aukščiausius tikslus sau keliantis muzikantas įsitikinęs: vienas svarbiausių griežimo smuiku aspektų – idealus garsas.

Išgauti šį garsą jam padeda ir istorinis smuikas Giuseppe Guarneri „del Gesu“, pagamintas 1741 m. Šiuo instrumentu kadaise griežė legendinis virtuozas Fritzas Kreisleris, todėl smuikas vadinamas „Ex-Kreisler Guarnerius“. Šiuo smuiku kadaise buvo pirmą kartą atliktas E.Elgaro Koncertas smuikui ir orkestrui, o švenčiant E.Elgaro 100-metį tuo pačiu smuiku tą patį koncertą griežė N.Znaideris.

N.Znaideris Vilniuje lankosi antrą kartą. „Man tai išskirtinė vieta, nes čia gimė smuikininkas Jascha Heifetzas“, – sakė N.Znaideris.

N.Znaiderio protėviai kilę iš Lenkijos, vėliau jie persikėlė į Izraelį.

„Įdomu, kad nejutau jokio karminio ryšio su šia Europos dalimi, kol apsilankiau Lenkijoje, kur buvo mūsų giminės namai. Dabar ten nieko nebėra, nušlavė Antrasis pasaulinis karas, bet pajutau keistą trauką ir dabar vis norisi grįžti į šiuos kraštus“, – prisipažino N.Znaideris.

Koncerte Vilniuje skambės tarp klasicizmo ir romantizmo balansuojančio L.van Beethoveno Koncertas ir N.Znaideris greičiausiai išryškins jo romatiškąsias puses, nes pats smuikininkas sako esą romatiškos prigimties žmogus.

„Taip, aš turiu romantizmo, tokio kartais beviltiško jaunatviško maksimalizmo viską padaryti idealiai. Drąsiai galėčiau save pavadinti romantiku. Man patinka žvakės, geras maistas ir puiki kompanija“, – prisipažino muzikantas prieš koncertą surengtoje spaudos konferencijoje.

Geriausių pasaulio orkestrų penketukui priskiriamame LSO groja aukščiausios klasės meistrai. Įnirtingoje ilgametėje kovoje su kitais Jungtinės Karalystės sostinės orkestrais LSO išsiugdė savo išskirtinį stilių – nepriekaištingą visų orkestro grupių balansą ir dėmesį smulkiausioms muzikinio teksto detalėms, kurių kiti orkestrai gali ir nepastebėti.

Jau iš ankstesnių viešnagių Lietuvoje žinome: tai nepaprastai paslankus, į subtiliausias dirigento nuorodas reaguojantis orkestras, ansambliškas kolektyvas, kurio nariai ypač gerai jaučia vienas kitą.

Ar Lietuvos publika pajus visą šio orkestro grožį, jo matinį styginių skambesį, skaidrius pučiamųjų akordus?

Ko gero, reikėtų kartu su maestro Simonu Rattle'u atsidusti: „Jūs net įsivaizduoti negalite, kaip toks orkestras skamba geroje salėje!“

Šią frazę S.Rattle's ištarė po to, kai jam pasiūlė perimti vadovavimą LSO, o jis iškėlė sąlygą pastatyti orkestrui geros akustikos salę, nes „Barbican“ centre, kuriame kolektyvas reziduoja, maestro nuomone, ji per prasta.

Vėliau S.Ratlle'as sutiko tapti LSO vyriausiuoju dirigentu ir be išankstinių sąlygų, bet Londono meras Borisas Johnsonas akimirksniu sureagavo į S.Rattle'o pastabą, o finansų ministras George'as Osbornas pavedė parengti salės techninio-ekonominio pagrindimo projektą, kurio vertė – maždaug 200 milijonų svarų sterlingų.