Atvykstanti primadona šokdina teatrus nuo Londono iki Niujorko

Lietuvoje girdėjome jau nemažai užsienio operos žvaigždžių – Dmitrijų Chvorostovskį, Jose Carrerasą, Marcelo Alvarezą, Charlesą Castronovo, kitas. Tačiau būsimasis susitikimas su 50 metų rumunų operos diva A.Gheorghiu ypač intriguoja.

Ji – nenuspėjama. Kartais leidžia sau pavėluoti į susitikimą daugiau negu parą. Gali išpilti kibirą vandens ant triukšmautojų gatvėje.

Visai neseniai A.Gheorghiu šokiravo operos pasaulį akibrokštu Vienoje. Primadona nutraukė „Toskos“ spektaklį, neišėjusi į sceną po žymiosios tenoro arijos trečiajame veiksme.

Toskos nesulaukęs Kavaradosis – vokiečių tenoras Jonas Kaufmannas – itališkai užtraukė „Non abbiamo il soprano“ („Neturime soprano“), po to nusišypsojo, skėstelėjo rankomis ir atsiprašė klausytojų, šiems iš širdies kvatojant.

Artistės poelgis pakurstė įvairias spėliones. Tačiau ne sunku įsivaizduoti, ką išgyveno įnoringoji diva, kai jos partneris kone 7 minutes maudėsi ovacijose, o ji – pagrindinio vaidmens kūrėja – turėjo jų klausytis laukdama išėjimo į sceną.

Juk tai ji kadaise pastūmėjo niekam nežinomą, o šiandien visų dievinamą J.Kaufmanną į operos Olimpą, panorusi su juo dainuoti „Traviatoje“ Niujorke, vėliau – įrašyti „Madam Baterflai“ albumą.

Bet štai globėja atsidūrė savo globotinio šešėlyje. Tad Angela nelaukė, kol baigsis ovacijos – ji pasuko į persirengimo kambarį. Ir stipriai pavėlavo sugrįžti, nes dirigentas, tenorui pakartojus ariją, nebeleido publikai ploti antrą kartą, kaip ankstesniame spektaklyje.

Tačiau tauraus šilkinio soprano savininkei daug kas atleidžiama. Juolab kad gražiausi jos gyvenimo metai buvo lyg įtampto siužeto drama.

Tos dramos atomazgos liudininku tapo ir lietuvių tenoras Edgaras Montvidas, 2013-aisiais dainavęs su rumune Karališkojo „Covent Garden“ operos teatro spektaklyje Londone. Solistus suvedė prieš daugelį metų specialiai A.Gheorghiu čia pastatyta Giacomo Puccini opera „Kregždutė“.

Per daugiau kaip du karjeros dešimtmečius „Covent Garden“ teatras šiai artistei skyrė daug operų. A.Gheorghiu – britų numylėtinė, meiliai jų vadinama „drakuliuke“ („Draculette“) dėl rumuniško akcento ir rūpestingai nuo saulės saugomos dramblio kaulo spalvos odos.

Beveik visą repertuarą šiame teatre solistė padainavo su buvusiu savo vyru – temperamentingu, sicilietiško kraujo turinčiu prancūzų tenoru Roberto Alagna. Londono scenoje užsimezgė ir jų meilės romanas, ilgam tapęs operos pasaulio apkalbų tema.

Įsimylėjėliai maitino spaudą pikantiškomis laimingos santuokos detalėmis – net pasiskelbė mėgstantys mylėtis prieš spektaklius, nes tai esą sveika balsui.

Ši partnerystė nuo pat pradžių buvo audringa, lydima abipusio pavyduliavimo, įniršio priepuolių, atšauktų spektaklių ir datų kaitaliojimo.

Keliaudama per garsiausias pasaulio scenas porelė bandė publikos ir režisierių kantrybę. Franco Zeffirelli juos išmetė iš savo „Traviatos“, Jonathanas Milleris pavadino Boni ir Klaidu.

Deja, giminingų sielų sąjunga griausmingai sprogo, ir teatrams teko laviruoti, kad buvusių įsimylėjėlių keliai nesusikirstų scenoje.

Kaip tik prieš „Kregždutės“ spektaklį A.Gheorghiu smogė išrinktajam, su kuriuo jau nebedainavo, triuškinamą smūgį spaudoje. Pasaulis sužinojo, kad vienas geriausių tenorų yra nepataisomas smurtautojas, skriaudęs ją net savo artimųjų aplinkoje.

„Tai buvo juodžiausias mano gyvenimo puslapis. Ašaros ir dainavimas, dainavimas ir ašaros – verkiau turbūt daugiau nei dainavau, – taip savo santykius su R.Alagna „The Independent“ puslapiuose apraudojo artistė. – Pernelyg daug troškau ir per daug kentėjau, kol supratau – laikas išsivaduoti ir tapti savimi“.

Kadaise Magdos vaidmuo „Kregždutėje“ padėjo A.Gheorghiu kilti į šlovės viršūnę kartu su vyru Roberto, kuris įkūnijo spektaklyje mylimąjį. Sugrįžti į operą jau be jo solistei reikėjo daug vidinės stiprybės: kiekviena „Kregždutės“ nata ir žodis draskė senas žaizdas.

„Kai vienoje scenų paimdavau Angelos ranką burti iš delno, ji virpėjo. Matyt, dainininkė jautė didžiulę psichologinę įtampą, – pasakojo Magdos draugą spektaklyje dainavęs E.Montvidas. – Pajutau, kad po koketės ir lengvabūdės kauke slepiasi trapus žmogus. A.Gheorghiu – ryškiausia primadona, su kuria man teko susidurti teatre“.

Operos svajonių pora kartu dainavo garsiausiose scenose beveik 20 metų, pardavė šimtus tūkstančių savo įrašytų plokštelių. Tačiau A.Gheorghiu nepripažįsta, kad santuoka su garsiu tenoru tapo jos karjeros postūmiu.

„Joks vyras neįtakojo mano karjeros, – tvirtino solistė „The Telegraph“. – Už Roberto ištekėjau ne dėl to, kad norėjau dainuoti tik su juo. Norėjau būti su juo. Dėl jo išsiskyriau su savo pirmuoju vyru. Meilė apakina: nieko nematai ir nenori matyti“.

Šiuo metu R.Alagna yra vedęs jau trečią kartą – jauną lenkų sopraną Aleksandrą Kurzak, kuriai žiniasklaida spėjo priklijuoti „putlutės seksbombos“ etiketę. Pora augina dukterį ir visur dainuoja kartu.

O A.Gheorghiu prieš kelerius metus atskleidė per rumunų televiziją susitikinėjanti su 14 metų jaunesniu už ją kontratenoru Cezariu Ouatu, kuris atstovavo šaliai „Eurovizijoje“ 2013-aisiais.

Solistė yra įsivaikinusi dukterėčią, kurios tėvai žuvo autoavarijoje. Ji buvo gera pamotė ir R.Alagnos dukrai, kurios motina mirė.

„Kai ji scenoje, vis dar sunku atitraukti nuo jos akis. Balsas skamba nuostabiai“, – rašė apie A.Gheorghiu, sugrįžus „Kregždutei“, britų nacionalinis dienraštis „The Guardian“.

Primadonai negaili liaupsių ir įtakingi kitų šalių leidiniai. Tačiau nenutylima ir tai, kad dirbti su ja nelengva. Solistė nuolat vėluoja į repeticijas, neretai konfliktuoja dėl jai neįtinkančių scenos apdarų ir perukų. Be to, ji nemėgsta šiuolaikiškų pastatymų.

„Opera neišvengiamai modernėja, tačiau negalima iš jos tyčiotis. Kai kas Vienoje manęs paprašė dainuoti džinsuotai „Romeo ir Džiuljetoje“. Kodėl ne, bet šokti scenoje kaip diskotekoje – to jau per daug! Operos solistui pirmiausia turi rūpėti balsas ir muzika“, – neabejojo A.Gheorghiu.

Ji tikino niekada nesvajojusi būti garsi ar turtinga – tik dariusi viską, kad taptų artistė: „Norėjau visą laiką dainuoti“.

Solistės jaunystė nebuvo lengva

A.Gheorghiu užaugo komunistinėje Rumunijoje, nedideliame Adjudo miestelyje. Jos tėvas buvo traukinio mašinistas, motina – siuvėja.

Solistei baigiant Bukarešto muzikos universitetą komunistinis režimas žlugo, ir jos likimas pasikeitė. Būsimoji garsenybė išvyko į Londoną, 1992 m. debiutavo Karališkajame operos teatre Cerlinos vaidmeniu „Don Žuane“, o „Bohemoje“ sutiko R.Alagną.

Tais pačiais metais įvyko artistės debiutai Niujorko „Metropolitan Opera“ ir Vienos valstybinėje operoje, ji greitai įsitvirtino žvaigždžių lygoje.

Didelio atgarsio sulaukė 2000-ųjų muzikinis filmas „Toska“ (rež.B.Jacquot), kuriame rumunų sopranas įkūnijo pagrindinę heroję. Jo premjera įvyko Venecijos kino festivalyje.

Prie tarptautinės solistės šlovės prisidėjo daugybe apdovanojimų įvertinti jos įrašai.

A.Gheorghiu du kartus (2001 ir 2010 m.) pelnė „Classic Brit Awards“ apdovanojimą kaip Metų artistė, jai įteikta „Rumunijos žvaigždė“ ir Prancūzijos meno ir literatūros ordinas („Ordre des Arts et des Lettres“).

Vilniaus festivalyje skambės solistės repertuaro perlai – arijos ir duetai iš operų, kuriose ypač ryškiai spindi A.Gheorghiu talentas. Tai G.Verdi „Traviata“, G.Puccini „Bohema“, F.Cilea’os „Adriana Lekuvrer“, G.Bizet „Karmen“, A.Boito „Mefistofelis“, F.Leháro operetė „Linksmoji našlė“, o taip pat G.Donizetti, P.Čaikovskio, A.Catalani kūriniai.

Koncerte taip pat pasirodys rumunų tenoras M.Brenciu, LNOBT simfoniniam orkestrui diriguos C.Teodoraşcu (Rumunija).