Unikalusis RUBBERBAND metodas
Pirmą kartą Lietuvoje viešinti trupė iš Kanados ir jos choreografas, įkūrėjas, atlikėjas ir meno vadovas V.Quijada mėgaujasi saulėtu pavasariu mūsų sostinėje, gražiu miestu ir teigia, kad esame kur kas vakarietiškesni, nei jie manė. Iki šiol V.Quijadai neteko susipažinti su lietuvių kūrėjais, todėl džiaugiasi šią galimybę turėsiantis savaitgalį.
„Festivaliai smagūs tuo, kad vyksta trupių kaita, atvyksti keletui dienų, gali pamatyti kitų trupių darbus, kiti kūrėjai – susipažinti su tavuoju“, – sakė keletą dienų Vilniuje viešėsiantis choreografas.
Šeštadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre trupė parodys 2013 m. darbą „Empirinis koeficientas“. Nepaprastas V.Quijados ir Anne Plamondon duetas per pastaruosius dešimt metų suformavo nepakartojamą braižą, kuris atsispindi visoje „RUBBERBANDance“ grupėje. Naudodami unikalų RUBBERBAND metodą šeši išskirtiniai atlikėjai spektaklyje atskleidžia savo kūno galimybes.
Su tuo pačiu išskirtiniu metodu kanadiečių choreografas supažindins ir gatvės šokio dirbtuvių, kurias sekmadienį rengs su urbanistinio šokio teatru „Low Air“, dalyvius. „RUBBERBAND metodas jungia hiphopo, šiuolaikinio ir klasikinio šokio elementus. Tai nėra „Gaga“ ar klasikinio šokio technika, tai visiškai kitoks, naujas, dar vienas būdas, kaip galima išnaudoti savo kūną“, – apibūdino choreografas.
Jis išdavė, kad yra dvi metodo pavadinimo atsiradimo versijos. Viena jų – V.Quijada nesiliovė ieškoti būdų, kaip sujungti du jam didžiulę įtaką padariusius – hiphopo ir baleto pasaulius – į vieną. Domėdamasis hiphopo ir breiko dinamika, klasikinio ir šiuolaikinio judesio subtilybėmis, choreografas jau gerą dešimtmetį laužo barjerus tarp šių itin skirtingų šokio formų. Antroji pavadinimo versija – Rubberband buvo jo pravardė, kai jis dar šešiolikmetis šoko Los Andželo gatvėse ir gavo ją dėl savo šokio stiliaus.
Pasirinkti vieną – vadinasi, išsiskirti su savimi
Victorui nuo pat vaikystės didelę įtaką darė hiphopas. Tačiau būdamas 26-erių jis paliko hiphopo klubus gimtajame Los Andžele ir pradėjo atlikėjo karjerą su tokiomis tarptautiniu mastu pripažintomis postmodernaus šokio ir baleto trupėmis kaip THARP!, „Ballet Tech“ ir „Les Grands Ballets Canadiens de Montréal“.
„Kai tapau profesionaliu baleto, šiuolaikinio šokio šokėju, nutariau, kad reikia sujungti šiuos du man itin brangius pasaulius – baleto ir hiphopo – į vieną. Užaugau smarkiai paveiktas hiphopo kultūros, paskui įsitraukiau į klasikinį šokį, buvo momentas, kai svarsčiau, galbūt pasirinkti vieną jų. Tačiau tą pačią akimirką pajutau, kad toks sprendimas būtų buvęs tas pats kaip išsiskirti su pačiu savimi. Abu šie pasauliai man turėjo vienodą įtaką. Jie yra mano dalis, bet per mane jie tapo ir kažkuo kitu. Kartais būna sunku save sutapatinti su šiandieniu baleto ar hiphopo pasauliu, bet yra istorija, kuri gyvena manyje, o tos istorijos ir įtakos metamorfozė yra tai, kas šiandien yra „RUBBERBANDance“ grupė“, – pasakojo V.Quijada.
„RUBBERBANDance“ grupę V.Quijada įkūrė 2002-aisiais. Nuo to laiko su ja ir bendradarbiaudamas su kitais atlikėjais sukūrė 24 šokio spektaklius, gastroliavo Šiaurės Amerikoje, Europoje, Japonijoje ir Meksikoje. Kaip sako pats choreografas, ši grupė atvėrė duris ne tik gatvės šokiui atsirasti scenoje, bet ir pačiai galimybei – dviem stiliams egzistuoti vienam šalia kito.
„RUBBERBANDance“ grupės šokis yra labai unikalus. Tai ne hiphopas ir ne klasikinis šokis. Tai yra mano kūryba, kuriai didelę įtaką padarė abu šie pasauliai. Hiphopas yra mano širdyje, o šiuolaikinis ir klasikinis šokis – mano galvoje. Ši cheminė reakcija ir yra naujasis metodas“, – teigė pašnekovas.
V.Quijados kaip choreografo, režisieriaus ir dramaturgo vardas įrašytas daugybės filmų kūrėjų sąrašuose. 2003 m. jis gavo Bonnie Bird Šiaurės Amerikos apdovanojimą ir Peterio Darrello choreografijos apdovanojimą, 2009 m. – OQAJ / RIDEAU prizą, 2010 m. – Kunigaikštienės Grace fondo stipendiją. Nuo 2007 iki 2011 m. jis rezidavo „Place des Arts“ Monrealyje, Penktojoje salėje.
Pirmą kartą pamatė per „Youtube“
Pažinties su garsiuoju kanadiečiu laukia ir 2013 m. Auksinį scenos kryžių už šokio spektaklį „Kelionė namo“ pelnę Lietuvos gatvės šokio pažibos Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius. Juodu ir jų urbanistinio šokio teatras „Low Air“ yra pirmieji mūsų šalyje išdrįsę eksperimentuoti su gatvės šokiu, atvedę jį į teatrą.
Gyvai susitikę lietuviai ir svečiai iš Kanados dar nebuvo, bet vieni kitus jau žino. „Kartais mėgstame su Laurynu įkvėpimo semtis pažiūrėdami įvairiausių šokėjų, choreografų darbų. Taip visai atsitiktinai prieš metus ar daugiau per „Youtube“ aptikome ir „RUBBERBANDance“ grupę. Matėme dueto pasirodymą, kuris mus labai sužavėjo, pasirodė artimas, nes labai konceptualiai žiūrima į gatvės šokį“, – sakė A. Gudaitė ir pridūrė, kad teko matyti ir lankytis kitų užsienio gatvės šokio trupių spektakliuose, bet labai retai kuri jų nustebina universalumu, eksperimentais.
Sekmadienį 16 val. V.Quijada ves gatvės šokio dirbtuves „Low Air“ šokio mokykloje. „Pažiūrėsime, kaip seksis. Man apskritai patinka mokytis, galėčiau būti nuolatinė mokinė. Dažnai su Laurynu vykstame pasistažuoti į užsienį, nes čia nelabai turime iš ko mokytis. Labai įdomu pamatyti pačius mokymo principus, metodiką. Tad labai laukiu susitikimo su Victoru ir sekmadienio dirbtuvių“, – neslėpė šokėja ir choreografė A.Gudaitė.
Įgytą patirtį panaudos spektaklyje
Paklausta, ką jai reiškia gatvės šokis, A.Gudaitė teigė, kad žodžiais tai nusakyti sunku, visada lengviau išreikšti judesiais. „Man jis reiškia labai daug. Tai yra laisvė, nepamirštant atsakomybės ir žinojimo, ką darai, paties pagrindo, bet įsileidžiant daug improvizacijos. Jame daug dėmesio skiriama kūrybai, judesių pritaikymui sau. Man tai yra šokis be stagnacijos. Čia nebaisu eksperimentuoti. Visos klaidos yra tarsi nauji judesiai“, – apibūdino pašnekovė.
Pirmasis „Low Air“ spektaklis „Feel-Link“ rudenį minės penkerių metų jubiliejų, o vasarą bus rodomas net dešimt kartų Prancūzijoje, į kurią juos pakvietė praėjusiais metais per Naujojo Baltijos šokio projektą „Pitch Sessions“ lietuvius pastebėjęs prancūzų prodiuseris.
Spektaklis taip pat dalyvaus didžiausiame Edinburgo šokio festivalyje „Fringe“, vėliau laukia pasirodymas Švedijoje. Iki rudens ir premjeros „Žaidimas baigtas“ – dar toli, tačiau pavasaris baigsis išties spalvingai. Gegužės 28 d. šokio gerbėjai kviečiami pamatyti urbanistinio šokio teatro „Low Air“ spektaklio „Šventasis pavasaris“, paremto Igorio Stravinskio kūrinio motyvais, ir išvysti jame šį tą nauja – patirtį, kurios choreografai ir šokėjai pasisems V.Quijados dirbtuvėse.
