Vilniaus kongresų rūmai šiomis dienomis kibirkščiuoja nuo aukštos įtampos: čia jau prasidėjo „Vilnius City Opera“ (VCO) paskutinės sezono premjeros – G.Puccini „Toskos“ – sceninės repeticijos.
Maestro G.Rinkevičius vis stabdo savo diriguojamą Valstybinį simfoninį orkestrą: jam neįtinka tai muzikos tempai, tai dinamika ar netgi kai kurių instrumentų tembrai. Dirigentas pyksta, kad muzikantai žvilgčioja į sceną.
Bet kaip nežiūrėsi, kai prieš akis – retai Lietuvoje matomi, svetur liaupsinami mūsų artistai Vaidas Vyšniauskas (Kristianas Benediktas), Almas Švilpa, Sandra Janušaitė bei trupės svečiai Svetlana Kasijan, Sergejus Poliakovas, visa galva pasinėrę į savo vaidmenis. Iš salės į sceną vis nardo, styguodama veiksmą, operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Kūrėjai nutarė perkelti „Toską“ iš Napoleono laikų į Benito Mussolini Italiją, todėl scenoje kariškai žygiuoja Skarpijos palyda, nemažai personažų – netgi vaikai – uniformuoti. Tačiau erdvės paganyti akims – apstu: puošnios moterų suknios – vertos Milano madų šou. Kostiumų dizaineris britas Jonas Morrellis sėmėsi įkvėpimo iš to meto kino žvaigždžių nuotraukų bei Niujorko mafijos bosų įvaizdžio.
Elegantiškas kostiumų detales ir vaidybos niuansus išryškina nesvari, grindžiama užuominomis Marijaus Jacovskio scenografija.
VCO trupė, baigdama 9-ąjį sezoną, neatsitiktinai ėmėsi jau trečiosios G.Puccini operos. Šis kompozitorius „bohemiečiams“ itin svarbus – jo „Bohema“ tapo trupės vizitine kortele, ja startavo neišardomas D.Ibelhauptaitės ir G.Rinkevičiaus tandemas.
Pirmąjį savo jubiliejų VCO nori pasitikti etapiniu darbu. Regis, visos prielaidos tam yra. Bet svarbiausia – tai noras grįžti prie „Toskos“ tų, kurie jau puikiai žino šią muziką, ir svajonė prie jos prisiliesti tų, kurie pirmą kartą imasi veikalo.
„Toskos“ premjeroje balandžio 27-ąją publikos laukia ne vienas intriguojantis debiutas ir atradimas.
