Balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, 22 d. Klaipėdos koncertų salėje ir 23 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, skambės H.Berliozo operos „Benvenuto Cellini“ uvertiūra bei Kantata (lyrinė scena) sopranui ir orkestrui „Kleopatros mirtis“ ir Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „Epitafija praeinančiam laikui“, skirta reikšmingiausioms Vilniaus istorijos datoms: 1323 (Vilniaus miesto įkūrimas), 1579 (Vilniaus universiteto įsteigimas), 1832 (Vilniaus universiteto uždarymas) ir 1989 (Katedros atšventinimas) metams.
Kodėl koncertams pasirinkti H.Berliozas ir B.Kutavičius? Ogi todėl, kad tokia programa yra sutarta netrukus įvyksiančioms itin atsakingoms Lietuvos atlikėjų gastrolėms. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir maestro M.Pitrėnas gegužės mėnesį pasirodys viename svarbiausių akademinės muzikos renginių Čekijoje – tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“, kuris šiemet vyks jau 71-ą kartą! Festivaliui rengiamą muzikinę programą menininkai pristato ir Lietuvos klausytojams.
Čekijoje vokalinę partiją H.Berliozo kantatoje „Kleopatros mirtis“ su mūsų šalies muzikantais atliks Violeta Urmana, o Lietuvoje klausysimės solistės Eglės Šidlauskaitės, kuri dainavimo studijas baigė G.Verdi konservatorijoje Milane, 2013 m. buvo prestižinio BBC projekto „Cardiff Singers“ dalyvė.
Priminsime, kad E. Šidlauskaitė 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) įgijo dainavimo specialybės bakalauro laipsnį, 2011 m. Milano G. Verdi konservatorijoje Italijoje baigė magistro studijas. Dainavimo meistriškumą tobulino vadovaujama tokių garsenybių kaip E.Wilke, J.Aragallas, E.Dara, K.Te Kanawa, G.Maffeo, V.Manno, T.Quasthoffas ir kiti. 2010-aisiais dainininkė po atrankos pateko į „Solti te Kanawa“ akademiją, kurioje taip pat sėmėsi vokalo paslapčių.
Nuo 2015 metų E.Šidlauskaitė yra perspektyvius muzikus globojančio Lichtenšteino SIAA fondo narė. Gegužės 1-ąją Kauno filharmonijoje solistė pasirodys su aštuoniais kitais šio Fondo globojamais dainininkais iš skirtingų pasaulio šalių.
Jaunajai solistei patikėta H.Berliozo kantata yra puiki proga išsiskleisti ir sužibėti scenoje. Kantatoje „Kleopatros mirtis“ H.Berliozas duoda laisvę fantazijai ir veržliam polėkiui. Jis sukūrė aistringą, nervinės įtampos kupiną muziką.
Su „vulkaniška“ H.Berliozo muzika kontrastuos B.Kutavičiaus minimalizmas simfonijoje-oratorijoje „Epitafija praeinančiam laikui“. Apie šį kompozitoriaus kūrinį Kauno valstybinio choro vadovas P.Bingelis sako: „Tai odė giliai ir garbingai Lietuvos praeičiai, iškiliausių jos istorijos įvykių perteikimas išraiškinga muzikos kalba. Kviečiu iš naujo atrasti mūsų Lietuvą B. Kutavičiaus kūryboje“.
Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) buvo kuriama dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui buvo parašytos 1973-iaisiais Vilniaus 650-ies metų jubiliejui.
1998 metais pristatydamas naują kūrinio versiją kompozitorius rašė: „Dabar šias dvi dalis ištaisiau ir parašiau dar dvi. Visos dalys skiriamos reikšmingiausioms Vilniaus istorijos datoms: 1323, 1579, 1832 ir 1989 metams.“ Remdamasis istoriniais šaltiniais, B.Kutavičius šiame kūrinyje įprasmina lietuviams svarbius istorinius įvykius – tai Vilniaus miesto įkūrimas, Vilniaus universiteto įsteigimas ir jo uždarymas, Katedros atšventinimas.
Simfoninės muzikos koncerto „Epitafija praeinančiam laikui“ Vilniuje klausykitės balandžio 23 d. 19 val. Filharmonijos didžiojoje salėje.
