Prieš trejus metus keli muzikalūs vaikinai iš Kauno nutarė groti muziką, kuri būtų jausminga, aistringa, išraiškinga ir kartu išskirtinė.
Juozo Gruodžio konservatoriją baigusius jaunuolius tuomet sudomino balkaniškos čigoniškos melodijos, kurias jie vieną po kitos pradėjo atlikti gatvėje, klubuose, baruose, jaunimo susibūrimuose.
Grodami čigoniškus ritmus jaunuoliai vien jais neapsiribojo. Juos domino ir kitų tautų autentiška muzika.
Dainose – ir ironijos gaida
„Pradėję gilintis į etnomuziką vis labiau susižavėjome litvakų – mūsų šalyje nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki Antrojo pasaulinio karo, kurio metu išnaikinta daugybė žydų, gyvenusių šios tautos atstovų tradicinės klezmerio muzikos melodijomis. Jos pasižymi didele skambesio įvairove, jausmingumu, dažname kūrinyje jaučiama net ironijos gaida.
Tačiau įsitikinome, jog iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir net natų beveik neišliko. Ėmėmės naujam gyvenimui prikelti tai, kas jau beveik nugrimzdo į užmarštį“, – kalbėjo grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ vadybininkas Karolis Kašiuba.
Vaikinai suskubo lankytis bibliotekose, vienuolynuose, bendradarbiauti su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, važinėti pas Holokausto išvengusius žydus ar su šios tautos atstovais artimiau bendravusius lietuvius, užrašinėti jų atsiminimus.
Vyksta lenktynės su mirtimi
„Daugelis mūsų kalbintų žmonių yra garbingo amžiaus. Pajutome, jog vyksta lenktynės su mirtimi. Esame pasiryžę kuo daugiau jų laimėti.
Tai, ko nepadarysime šiandien, rytoj gali būti jau vėlu. Todėl stengiamės surasti ir aplankyti kuo daugiau žmonių, kurie gali sugrįžti į savo prisiminimus, kuo daugiau papasakoti, padainuoti, paniūniuoti žydiškų melodijų, pasakyti dainų žodžius ar bent ištraukas iš jų“, – sakė grupės narys Darius Bagdonavičius.
Atlikėjai siekia ne tik surinkti kuo daugiau tradicinių žydų dainų melodijų ir žodžių. Jiems labai svarbi kiekvieno kūrinio atlikimo nuotaika, maniera, skambesys. Vaikinai neslėpė, jog ne visur jie laukiami išskėstomis rankomis. Dažnai žmonės į atlikėjus iš pradžių žiūri atsargiai, o į prisiminimus, kurie daugeliui yra skaudūs dėl karo metais prarastų artimųjų, panyra sunkiai. Tačiau žinia, kad jauni muzikantai ėmėsi labai sudėtingo darbo, sušildo ir atveria ne vieną širdį.
Svajoja apie muzikos albumą
Šiuo metu grupėje yra keturi muzikantai: akordeono meistras ir vokalistas D.Bagdonavičius, perkusininkas bei vokalistas Mikas Kurtinaitis, trimitininkas Skirmantas Rumševičius, eufoniją pučia Povilas Jurkša.
Netrukus grupę žada papildyti penktasis narys – saksofonininkas Mantas Ostreika.
Grupės repertuare – per tris dešimtis žydiškos muzikos kūrinių, kuriuos vaikinai atlieka įvairiose uždarose ir atvirose erdvėse.
Jų klausytojų ratas labai platus, mat aistros ir jausmų kupini kūriniai įtraukia skirtingo amžiaus bei įvairios muzikos gerbėjus.
Kauniečiams smagu, kad jų pasirodymai sutraukia ir nemažai jaunų žmonių. Litvakišką muziką propaguojančių vaikinų ateities planuose – klezmerio muzikos albumas, turai ne tik po Lietuvą, bet ir užsienį.
