52 metų mušamųjų virtuozas S.Astrauskas jau seniai galėjo laikyti rankose šiemet pasirodžiusį su kitais žymiais šalies atlikėjais įgrotą lietuviškos muzikos mušamiesiems albumą „Skambantys tiltai“. Bet kultūros biurokratai ilgai atmetinėjo jo paraiškas leidybai.
Diskas pagaliau išvydo dienos šviesą Scenos ir estetikos mokyklos bei LATGA agentūros paramos dėka.
Kūriniai nepasiekia leidėjų
Pasak Sauliaus, lietuvių kompozitoriai rašo daug muzikos mušamiesiems, bet ji nepasiekia leidėjų, dėl to šis diskas ir yra pirmasis.
O jų galėtų būti daug. Tarkime, liko neįamžinta visa egzotiško dueto „Saga Duo“, kuriame perkusininkas grojo su kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi, epopėja.
Šiam šiuolaikinės muzikos idėjų laboratorija vadintam ansambliui lietuvių autoriai, tarp jų – daug Nacionalinės premijos laureatų, parašė dešimtis kūrinių. Dalis jų net neatlikti, nors dueto jau nebėra.
S.Astrauskas buvo ir tarp naujosios muzikos pionierių, grojusių legendiniame ansamblyje „Ex Tempore“. Jam muziką rašė mūsų kompozitorių elitas – Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Vytautas Barkauskas, daugybė kitų. Ansamblio taip pat jau nebėra, o jo įrašų likimas neaiškus.
„Gal sudegė per gaisrą Kompozitorių sąjungoje?“ – svarstė Saulius. Jo teigimu, daug „Ex Tempore“ dedikuotų kūrinių liko apskritai neįrašyti. Šis ansamblis išleido tik vieną – F.Bajoro autorinį – albumą.
Išėjo nuožmią mokyklą
„Viskas keičiasi. Esu turbūt vienintelis atlikėjas Lietuvoje, grojęs visuose „Jaunos muzikos“ festivaliuose nuo 1997 metų iki krizės.
Praeityje rengėme su „Ex Tempore“ ir „Saga Duo“ programas ir „Gaidos“, Klaipėdos naujosios muzikos festivaliams.
Repetuodavome su A.Gurinavičiumi (šis LNSO kontrabosininkas grojo ir ansamblyje „Ex Tempore“. – Red.). Filharmonijoje grojome nuo ryto iki nakties – buvome užkietėję šiuolaikinės muzikos fanatikai.
Tačiau „Jauna muzika“ virto elektronikos festivaliu, „Gaidą“ užplūdo užsieniečiai, pasikeitė jos formatas, ir mūsų idėjos tapo nereikalingos. Abu šiuolaikinės muzikos kolektyvai mirė natūralia mirtimi, nors mūsų pačių noras groti naują muziką niekur nedingo.
Bet ką galėjome daryti? Reikalauti iš Kompozitorių sąjungos užsakymų konkretiems kompozitoriams, kai mūsų pasiūlymus ji atmesdavo?“ – gūžtelėjo pečiais muzikantas.
Saulius neslėpė laukęs, kad užgesus „Ex Tempore“ ir „Saga Duo“ atsiras naujų šiuolaikinės muzikos grupių. Tačiau stabilių nesusikūrė – tik muzikuojančios priešokiais ir buriančios projektams vis skirtingus atlikėjus, nebūtinai šiuolaikinės muzikos žinovus.
„O mes ta muzika gyvenome. Dirbome taip atsidavę, kad bet kurį koncertinį „Saga Duo“ įrašą galėjome ramiai išleisti kompaktiniu disku.
Buvome išėję nuožmią F.Bajoro mokyklą. Tie, kurie jos neragavo, niekada to nesupras“, – pasakojo S.Astrauskas.
Kompozitorius F.Bajoras garsėjo reiklumu. Jis gręždavo atlikėjus tol, kol kiekviena jo kūrinio gaida ir frazė suskambėdavo taip, kaip jis įsivaizdavo.
„Jo muzika – labai sudėtinga atlikti, o kompozitorius fantastiškai girdi, viską žino apie instrumentus, pats yra grojęs: nieko nuo jo nenusuksi. F.Bajoras mus užgrūdino ir labai daug išmokė. Tokius pat reikalavimus sau kėlėme grodami ir kitų autorių kūrinius“, – prisiminė perkusininkas.
Vaizduotė atstojo instrumentus
Dar ir dabar LNSO mušamųjų studijoje Nacionalinėje filharmonijoje galima rasti F.Bajoro muzikai Sauliaus pasigamintus instrumentus – ilgą medinę dėžę su viduje riedančiais šratais ir ant medinio rėmo sukabintą durų raktų rinkinį. Jie turi pramoninius analogus, bet anuomet tokių instrumentų Lietuvoje nebuvo.
„Jei atvykęs užsienio perkusininkas paprašydavo trijų lėkščių, gaudavo geriausiu atveju pusantros – vieną gerą ir prastą. Man pradėjus mokytis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turėjome vienintelę išsiderinusią ksilarimbą, kurią atidavė Filharmonija“, – prisiminė sovietmečio skurdą Saulius.
Kaip kompozitoriai rašė muziką mušamiesiems, kurių nebuvo? „Autorius aptardavo idėjas su atlikėju, ir jie kartu ieškodavo būdų jas įgyvendinti. Prisiminkime: nebuvo net interneto, gyvenome už geležinės uždangos. Tačiau kažkaip pavykdavo išgirsti „Strasbūro mušamuosius“, švedų perkusininkų ansamblį „Kroumata“, kitus užsienio kolektyvus. Jie maitino vaizduotę“, – aiškino Saulius. Groja iki nukritimo
Bendravimas su kompozitoriais S.Astrauskui – pats įdomiausias kūrybos gyvenimo skyrius. „Kol atsiranda kūrinys, netyla telefonai, pilasi klausimai, tikslinamos detalės. Taip gimė beveik visos naujo disko kompozicijos. Aš pats jas, galima sakyti, lupte išlupau iš kompozitorių, išskyrus Onutės Narbutaitės „Monogramą“, – dėstė S.Astrauskas.
Jis buvo pirmasis albume įamžintų F.Bajoro „Improvizacijų Geto tema“, Vytauto Barkausko „Intymios muzikos“, Loretos Narvilaitės „Žaibų ir vėjo“, Vytauto Germanavičiaus „Kosminės erdvės“ versijos mušamiesiems ir styginių kvartetui atlikėjas.
Sauliaus pripažino, kad daugelio klausytojų nuostabai albumas išėjo netikėtai meditatyvus. „Reikėtų jį pasiūlyti kuriam nors vaistinių tinklui vietoje antidepresantų“, – juokavo muzikas.
Iš S.Astrauskui dedikuotų kūrinių būtų galima sudaryti įvairių albumų. Jam muzikos parašė ir amerikiečių, japonų, vengrų kompozitoriai. „Deja, tai niekam neįdomu, nors kūriniai – tikrai superiniai“, – tikino atlikėjas.
Jis nedaužo galvos į sieną: neįdomu tai neįdomu. “Kiekvienas laikotarpis turi savo pranašumų ir trūkumų. Suradau save kitur – nėriau į džiazą. Tai tikras kosmosas – tiek spalvų ir stilių, kad gyvenimo neužtektų viskam perprasti. Po darbo džiazuoju iki nukritimo. Tada šliaužiu namo“, – juokavo perkusininkas.
Jis ką tik įgrojo ir mušamųjų partiją O.Narbutaitės kuriamam garso takeliui, kuris skambės režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje „Oidipo mitas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Muzikas atliko per 80 premjerų
S.Astrauskas, baigęs LMTA, 1993–2006 m. dėstė Akademijoje mušamųjų specialybę. Nuo 1988-ųjų jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas.
2004 m. atlikėjas tapo tarptautinės Perkusijos meno asociacijos (PASIC) nariu. Jis vedė meistriškumo kursus PASIC forumuose JAV, Prancūzijoje, Vienoje, Olandijoje, Čekijoje. Dalyvavo daugelyje tarptautinių šiuolaikinės bei džiazo muzikos festivalių, tarp jų – „Varšuvos ruduo“, „Wigry electronik music festival“ (Lenkija), „Festival Die“ (Prancūzija), „Angelica“(Italija), „Pro Baltica“ (Lenkija).
S.Astrauskas grojo su orkestru „Kremerata Baltica“, Chilingiriano styginiu kvartetu, vokaliniu ansambliu „Sing Circle“, Gavino Bryerso ansambliu (Jungtinė Karalystė), „European Lucero“ (Šveicarija, Didžioji Britanija, Prancūzija), ansambliu „Works and Days“ (Anglija, Vokietija, Rusija, Lietuva), JAV trombonininku M.Svoboda, marimbininkais L.Maxey ir K.Bobo, austrų fleitinininkėmis B.Gisler-Haase ir G.Norbert.
Perkusininkas atliko daugiau nei 80 šiuolaikinių kūrinių premjerų. Jis buvo šiuolaikinės muzikos ansamblių „Saga Duo“ ir „Ex Tempore“ narys, grojo su Lietuvos, Šv.Kristoforo, Klaipėdos ir Šiaulių kameriniais orkestrais, Lietuvos valstybiniu, Kauno simfoniniu, Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu orkestrais, ansambliu „Musica Humana“, šiuolaikinės muzikos ansambliu „Gaida“, Valstybiniu Vilniaus bei „Chordos“styginiais kvartetais, fortepijoniniu trio „Kaskados“.
