„Lietuvos rytas“ pas G.Grigorianą Armėnijoje viešėjo 2007 metų pavasarį. Tuomet jis pasakojo apie savo glaudžius ryšius su Lietuva ir čia gyvenančia dukterimi Asmik, vaikaičiu Nojumi.
„Aš iki šiol myliu Lietuvą. Kai atvykstu pas jus, matau daug gerų
pokyčių. Kai matau ką nors negero, liūdžiu. Linkiu laimės visiems
lietuviams.
Jūs pagaliau tapote savo žemės šeimininkais. Niekam jos neparduokite“,
– tokiu tostu 2007 metais baigėsi pašnekesys su Lietuvos scenose ne kartą
dainavusiu G.Grigorianu.
Su Lietuva sieja glaudus ryšys
„Štai mano valdos“, – rankos mostu parodė garsus operos solistas
Gehamas Grigorianas, svečius priimdamas savo name Armėnijos
miestelyje Garni.
Prieš ketverius metus įsigytas namas jau turi priestatą. Kieme – du
baseinai.
Didesnis – suaugusiems ir ūgtelėjusiems sūnums. Mažesnysis skirtas
vaikaičiui Nojui – Lietuvoje gyvenančios G.Grigoriano ir lietuvių
operos primadonos Irenos Milkevičiūtės dukters Asmik Grigorian atžalai.
Nors kadaise I.Milkevičiūtės ir G.Grigoriano keliai išsiskyrė, juodu iki
šiol sieja ne tik duktė, bet ir muzika.
„Jei Irena pasako: „Atvažiuok“, aš ir važiuoju“, – apie bendrus scenos
projektus sakė armėnų tenoras. Jie ne sykį yra pasirodę ir trise –
G.Grigorianas, I.Milkevičiūtė ir tėvų pėdomis nuėjusi Asmik.
A.Grigorian – Lietuvos operos solistė, atlikusi ne vieną įsimintiną
vaidmenį.
Svajoja apie sodybą prie Molėtų
Jerevano operos teatro meno vadovo G.Grigoriano balsas kadaise skambėjo
Vilniaus operos ir baleto teatre. Talentingas atlikėjas dainavo
garsiausiuose Londono, Paryžiaus ar Milano scenose. Jo menu žavėjosi
Ispanijos, Olandijos ir net Argentinos klausytojai.
Pastaraisiais metais armėnų tenoras, šlovės pasiekęs ne tik gimtinėje,
buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Europoje, retai apsilanko Lietuvoje.
Tačiau į mūsų šalį jį traukia ne tik muzika, šiltas ryšys su dukterimi
bei jos motina, bet ir Lietuvos gamta.
„Kadaise ant ežero kranto prie Molėtų turėjau sodybą. Galbūt ir
ateityje sumanysiu ką nors ten įsigyti.
Todėl, kai Armėnijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis turėti dvi
pilietybes, apsidžiaugiau – sieksiu, kad mano sūnūs taptų Lietuvos
piliečiais“, – kalbėjo garsus dainininkas, kurio pase – įrašas,
bylojantis apie Lietuvos pilietybę.
Užmiesčio vilą saugo šuo
G.Grigorianas su žmona rusų balerina Valerija ir jųdviejų atžalomis
septynmečiu Tigranu bei keturiolikmečiu Vartanu nuolat gyvena Jerevane
– sostinėje šeima turi namą.
Kai mieste darbo reikalai nespaudžia, sutuoktiniai su sūnumis įsikuria
Garni miestelyje esančioje šeimos užmiesčio viloje, pro kurios langus
matyti kalnai.
Vos pravėrus vilos vartus, suamsėjo kiemsargis. „Prorabas“, –
šypsodamasis pristatė šunį šeimininkas, taip lyg paaiškindamas, kad
statybos jo valdose dar nebaigtos („prorab“ – rus. darbų vykdytojas).
Neilgai trukus kieme kažkas sudunksėjo – statybininkai atvežė plytų.
Vaišės – šeimininko pareiga
„Atvažiuokite į Garni, skaniai pamaitinsiu“, – dar tariantis dėl
susitikimo žadėjo operos dainininkas.
Armėnų vaišingumas – ne iš piršto laužtas. G.Grigorianas išsyk
griebėsi verti šašlykus.
„Tai kiauliena. Avieną ir ne visi armėnai mėgsta“, – paaiškino
šeimininkas, tvarte auginantis avinus. Kadaise jis turėjo ir triušių.
Šašlykai – jo rūpestis, tad pasisiūliusi apversti mėsos privertus
virbus, sulaukiau neigiamo atsakymo. Kai pats nebespėjo, šūktelėjo
fotografui: „Apversk.“ Pasirodo, yra darbų, kuriuos gali atlikti tik
vyrai.
Ar kartais armėno namuose pakvimpa didžkukuliais? G.Grigorianas
patikina, kad Lietuvoje mėgtą patiekalą kartais ruošia ir Armėnijoje.
„Susėsime prie stalo, tuomet ir pasikalbėsime“, – pažirusius klausimus
mėgino atremti armėnas. Kai nepavyko, įdavė pomidorą ir paliepė
supjaustyti. Supratęs, kad to nepakanka, šypsodamasis padėjo svogūną.
Priima privačius mokinius
Susėdome kieme įkurdintame pastate. Kai iš Jerevano suvažiuoja
mokiniai, čia vyksta dainavimo pamokos.
Čia stovi fortepijonas ir ilgas stalas, prie kurio įsikuria svečiai.
Tuomet salė virsta linksmybių vieta, kurioje ilgai vakarojama užstalėje.
Kartais G.Grigorianas su mokiniais persikelia į namo pusrūsyje įkurtą
klasę.
Ar tarp šešių jo ugdytinių yra ir Operos teatro atlikėjų? „Retai. Tų,
kurie dainuoja mano teatre, nebereikia mokyti“, – didžiuodamasis
aiškino meno vadovas.
Tarp planų – pramogų kompleksas
Kai viešėjome Garni, čia šeimininkavo G.Grigorianas su vyresniuoju
sūnumi. Žmona su jaunėliu Tigranu buvo išvykusi prie Sevano ežero –
į populiarią tarp armėnų poilsiavietę.
Ten Jerevano operos teatro meno vadovas yra įsteigęs šimto vietų
pensioną. G.Grigorianą galima vadinti ir verslininku?
„Iš dalies. Dažniausiai ten apsistoja draugai. Kam noriu, tam leidžiu
pagyventi pensione“, – aiškino šeimininkas.
Jis mostelėjo ranka į surikiuotas šašlykines. Keliolika prietaisų
iškeliaus prie Sevano, kad pensione apsistoję žmonės galėtų mėgautis
armėnišku patiekalu.
Pensionas prie Sevano – ne vienintelis G.Grigoriano užmojis.
Dainininkas puoselėja planus Garni pastatyti 5000 vietų amfiteatrą,
kuriame būtų galima rengti meno festivalius.
Greta būtų įkurtas parkas, viešbučiai, restoranai.
Jau parengtas būsimo komplekso projektas. G.Grigorianas tikisi, kad planą
pavyks įgyvendinti per trejus metus.
„Ką sumanau, visada padarau. Bet tik savarankiškai – jokio
bendradarbiavimo su valstybe. Nepasitikiu ja“, – aiškino Armėnijos
garsenybė.
Kodėl jis imasi šio projekto? Kad vėliau turėtų ką perleisti sūnums.
Groja visais instrumentais
Nors Garni G.Grigorianas įsikūręs vos ketverius metus, ši vieta jam
gerai pažįstama nuo jaunystės.
Kadaise netoli dabartinio savo namo jis su draugais ilsėdavosi –
pasistatydavo palapines, kurdavo laužą, skambindavo gitara ir
dainuodavo.
„Groju visais instrumentais – gitara, armonika, smuiku. Kai žmogus
kažką sugeba, jis moka viską“, – įsitikinęs talentingas menininkas,
kuriam maloniausias poilsis – Armėnijoje.
Dar pamena lietuviškus žodžius
Atvykęs į Garni G.Grigorianas ne tik mėgaujasi poilsiu, bičiulių
draugija ar privačiai moko dainavimo. Šeimininko dėmesio reikalauja ir
čia pat žaliuojantis sodas bei daržas.
Persikai, abrikosai, žemuogės, baklažanai, svogūnai, agurkai, pomidorai
ir net neįprastai auginamos bulvės – G.Grigorianas tikino, kad daržovių
ar vaisių jo šeima užsiaugina pati.
Lietuviškai su fotografu persimetame keliais žodžiais apie ypatingą
bulvių rūšį – kvadratinėje duobėje auga vienintelis stiebas, jis nuolat
apipilamas žemėmis ir vis mezga naujus vaisius.
„Delo ne v bulvė, a v sisteme“ (rus. „Bulvė niekuo dėta, svarbiausia –
sistema“), – akimirksniu rusų ir lietuvių kalbos mišiniu auginimo
technologiją paaiškino G.Grigorianas.
Jis iki šiol prisimena kai kuriuos lietuviškus žodžius. O ištrauką iš
operos „Pilėnai“ lietuviškai patikina sudainuotų nesutrikdamas. Kadaise
per savaitę išmoko lietuvišką tekstą.
Vėliau lietuviškai dainavo operą „Karmen“.
Namuose skamba dvi kalbos
Su antrąja žmona – rusų balerina Valerija – G.Grigorianas susipažino
Rusijos Marijos teatre. 18-metės balerinos ir 38 metų tenoro pažintis
peraugo į rimtesnius santykius.
Jau penkiolika metų jiedu susituokę. Šiuo metu Valerija nedirba.
Ar nesunku dviem menininkams po vienu stogu?
„Dėl meno tarp mūsų su Valerija konfliktų nekyla. Kyla kitokių. Bet
tai juk natūralu. Ar gražiai sutaria sutuoktiniai, priklauso tik nuo
charakterių“, – patikino G.Grigorianas.
Jų namuose skamba dvi kalbos – armėnų ir rusų. Vaikai su motina šneka
rusiškai, su tėvu ir tarpusavyje – armėniškai.
Taps mokytoju savo sūnums
Matyti, kad G.Grigorianas didžiuojasi savo šeima. Jam sušvinta akys,
kai prabyla apie operos dainininkės kelią pasirinkusią Asmik. Ar paseks
tėvo pėdomis ir sūnūs?
„Kol kas nežinau. Jaunėlis – darbštus, šaunuolis, stengiasi, iš jo
išaugs geras žmogus. O Vartanas – tinginys. Bet pamenu, kad ir Asmik
nuo 14 iki 16 metų niekuo nesidomėjo, o pažiūrėkite, kuo tapo“, –
didžiavosi dukterimi tėvas.
Tiesa, Vartanas vaikystėje žaisdamas statydavo operas. Repetuojančio
tėvo dažnai klausydavęs sūnus išmokdavo arijas atmintinai ir paskui pats
jas traukdavo.
G.Grigorianas tiki, kad kada nors savo sūnus mokys muzikos. Tai, kad
jis tėvas, dainininko manymu, ne kliūtis būti mokytoju savo atžaloms.
Juk griežtumas – ne vienintelis pedagogo įrankis. Meilė tam irgi
tinkama.
„Aš juk ir Asmik mokiau“, – pagrindė G.Grigorianas.
Išgyveno dėl dukters skyrybų
Liepą A.Grigorian viešės Armėnijoje. Ir ne tik norėdama aplankyti tėvą.
Moteris pasirodys Jerevano operos teatre. Ji dainuos operoje „Anuš“.
Ar tėvo širdis virpa, kai scenoje skamba dukters balsas?
„Ne. Asmik dainuoja gerai, nėra ko jaudintis. O Irena nervinasi. Ir
kai pati dainuoja, ir kai duktė“, – lygino G.Grigorianas.
Garsusis tenoras yra mokęs ne tik Asmik, bet ir jos buvusį vyrą baritoną
Giedrių Žalį. Prieš kelerius metus pora išsiskyrė.
„Žinoma, skaudu, kad taip nutiko. Tačiau aš ramiai į tai žiūriu.
Sakiau jai, kad reikia apgalvoti, išsiaiškinti, neskubėti, kad dar ne
laikas. Tačiau tai spręsti dukteriai, ne man. Jos charakteris –
armėniškas“, – kalbėjo G.Grigorianas.
Scenoje dainuoja vis rečiau
Kalbėdamasis G.Grigorianas vis traukė cigaretes. Ar tai nekenkia balsui?
„Nežinau. Aš juk kitaip nemėginau“, – juokėsi vyras.
Liepą pasibaigsiantis teatrų sezonas leis meno vadovui atsipūsti.
Tuomet jis sės ant Sevano kranto, žvejos ir galvos apie būsimą sezoną.
Rudenį G.Grigorianas Jerevano operos teatre statys dvi armėniškas operas
– „David Bek“ ir „Sajat Nova“. Tarp režisieriaus planų – ir opera
„Stebuklingoji fleita“.
Spektakliai atima vis daugiau operos solisto laiko, todėl dainuoja jis
vis rečiau.
„Dešimtmetį sovietų valdžia man buvo uždraudusi išvykti į užsienį. Tai
uždėjo antspaudą. Pasibaigus tam laikui, reikėjo viską pradėti iš
pradžių. Dabar jau ir nebenoriu daug dainuoti. Dariau tai 35 metus –
atsibodo. Mieliau statau spektaklius.
Bėgant metams daraisi silpnesnis. Balsas gal ir pagerėja, tačiau
nervai ir norai nebe tokie, kaip jaunystėje“, – prisipažino garsus
tenoras.
Iki šiol myli Lietuvą
Ar kada nors jį galėsime išvysti Lietuvos scenoje? Jis to neneigia ir
viliasi, kad jo balsas skambės šalyje, kurioje kadaise dirbo.
„Aš iki šiol myliu Lietuvą. Kai atvykstu pas jus, matau daug gerų
pokyčių. Kai matau ką nors negero, liūdžiu. Linkiu laimės visiems
lietuviams.
Jūs pagaliau tapote savo žemės šeimininkais. Niekam jos neparduokite“,
– tokiu tostu baigėsi pašnekesys su Lietuvos scenose ne kartą
dainavusiu G.Grigorianu.
