Metų populiariausi ir prieštaringiausi
Kovo 20-ąją bus rodomas VKT klasika tapęs, šeimų pamėgtas Ramunės Kudzmanaitės spektaklis „Emilis iš Lionebergos“ pagal Astridos Lindgren knygą. Tą patį sekmadienio vakarą VKT scena atiteks muzikinei komedijai „Angliškas detektyvas“.
Gyvo garso, subtilaus, vietomis – ir juodojo humoro bei žvilgaus stiliaus prisodrintas Ramūno Cicėno spektaklis iškart pelnė žiūrovų simpatijas. Jo premjera įvyko vos prieš pora mėnesių, tačiau, anot teatro atstovų, tai žiūrimiausias pastarojo pusmečio VKT spektaklis.
Neseniai Rokiškyje vykusiame festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“, kuriame dalyvavo ir kiti garsūs šalies teatrai, R.Cicėno „Angliškas detektyvas“ surinko beveik 90 procentų žiūrovų balsų. Salė, kurioje telpa apie 400 žmonių, buvo sausakimša.
Kovo 23 d. VKT bus rodomas lietuviškąja odisėja apie migrantus vadinamas Mariaus Mačiulio ir Alicijos Gian „Vertėjas“ pagal lietuvių išeivės Laimos Vincės pjesę.
O kovo 29-ąją į VKT sceną grįš nuogas šių laikų karalius su prisiplakėlių svita. Evaldo Jaro spektaklio „Karalius nuogas“ (pagal Jevgenijaus Švarco pjesę) premjera įvyko lapkričio mėnesį. Jame pagrindinį – ciniško valdovo, kuriam pataikauja primityvūs valdininkai – vaidmenį atlieka R.Cicėnas.
Gerai žinoma metaforinė pasaka apie karaliaus drabužius apsinuogina iki lyrinio farso ir atskleidžia absurdą, po kurį braidžioja įsibauginusi visuomenė. Tai – bene prieštaringiausiai vertinama pastarojo VKT sezono naujiena.
Dialogas, kuris skatina pasimuistyti
Prieš penkerius metus VKT kelią pradėjo nuo „Plėšiko Hocenploco“ vaikams pagal Otfriedo Preusslerio pasaką ir tragikomedijos „Kai žmonės vaidino Dievą!..“ pagal žydaitės Anos Frank dienoraštį. Šiandien VKT repertuare yra beveik 20 spektaklių. Kasmet teatras parodo po 2–3 premjeras.
Anot aktoriaus Tado Gudaičio, VKT visada stengėsi įsiklausyti į publiką, todėl repertuaras – palyginti platus, žanrai – nuo šmaikščių pasakų vaikams iki lyrinio farso vyresniems žiūrovams. „Turime nuolatinę aktorių trupę, o režisieriai ateina vis kiti. Tai plečia mūsų, kaip kūrėjų, akiratį ir didina teatro diapozoną“, – svarsto T. Gudaitis.
Jis sako, kad VKT svarbiausia – dialogas su žiūrovu: „Stengiamės kalbėti ne tik filosofinėmis, bet ir kasdienėmis, socialinėmis, kai kada iš pirmo įspūdžio jau žinomomis temomis, tačiau savaip ir, svarbiausia, gyvai. Drąsiai keliame daugeliui „nepatogius“, gluminančius klausimus, kurie skatina žmones pasimuistyti.“
