Turbūt dar niekas Lietuvoje nebandė kviestis publikos į atviras džiazo kūrybos dirbtuves. Taip būtų galima pavadinti V.Čekasino eksperimentą siekiant atgaivinti niūrią mažutę, talpinančią gal tik pusšimtį klausytojų, teatro erdvę.
Tai, ką čia išvydo ir išgirdo publika sausio 20 ir 22 dienomis, buvo visiškai spontaniška kūryba. Maestro tesėjo pažadą improvizuoti LRDT su bendraminčiais pagal publikos pasiūlytas temas. Tiesa, klausytojai vangiai įsitraukė į žaidimą, bet muzikantams pakako net nerišlios paprastutės frazės, kad čia pat iš jos išaugintų žaismingą, dinamišką kūrinį. Banaliausias temas jie paversdavo nebanaliomis daugiasluoksnėmis kompozicijomis.
Kitaip ir negalėjo būti, nes premjeriniuose vakaruose maestro V.Čekasino dešinioji ranka buvo Petras Vyšniauskas, atsidurdavęs reikiamu momentu reikiamoje vietoje. Jis improvizavo ne tik su V.Čekasinu saksofonu, bet ir pritarė klavišiniais instrumentais maestro duetams su kitais atlikėjais, spėjo išsitraukti armonikėlę ir klarnetą, sušoko su V.Čekasinu flamenką.
„Tai buvo genialu! Petras – mano mylimiausias kolega. Dviese mes dar niekada negrojome. Tai buvo mano sena svajonė“, – tryško euforija V.Čekasinas.
„Ši salė labai tinka laisvai laboratorijai. Žmonėms ji gal ir sukėlė nedidelį šoką – jie galėjo tikėtis filharmonijos aplinkos, todėl jautėsi įtampa. Bet tegu pamato, kad galima muzikuoti ir kitaip“, – dalijosi įspūdžiais P.Vyšniauskas.
Bunkerį primenanti apleista LRDT salytė iš tikrųjų nėra ideali tokiems renginiams, nes sėdintieji ne pirmoje eilėje per žiūrovų galvas nemato, kas dedasi scenoje. O V.Čekasino laboratorijoje tai svarbu. Juk maestro stichija – eksperimentai su įvairių menų atstovais. Ir premjerinius „Čekasino atviros komunikacijos“ vakarus papuošė efektingas choreografės ir šokėjos Sigitos Juraškaitės šokis, bet jį pamatė ne visi.
Maestro įtraukė į improvizacijas ir savo dukrą smuikininkę bei vokalistę Aną, saksofonininką Dovydą Stalmoką, leido pasireikšti visai mažam berniukui, dar tik svajojančiam improvizuoti saksofonu.
Kokiai auditorijai skirti šie renginiai? V.Čekasinas į klausimą atsakė pagalvojęs: „Gali ateiti, kas nori. Tik reikia būti atviriems ir truputį mąstantiems“.
Tačiau džiazo gurmanai, linkę klausytis brandžių projektų, kažin ar susidomės eskizais ir bandymais, juolab kad P.Vyšniausko lygio grandai „Čekasino atviros komunikacijos“ vakaruose muzikuos ne kaskart.
Laboratorijos formatas turbūt aktualiausias yra jaunimui. Be to, V.Čekasinas šiuose renginiuose taip pat remiasi jaunąja džiazo karta. Tačiau 12 eurų už bilietą – didoka kaina studentui. Gal dėl to antrąjį vakarą jaunų žmonių salėje buvo tik vienas kitas?
Kovo 16 ir 30 dienomis V.Čekasinas tęs projektą su kitais improvizuotojais. Jis ketina rengti laboratorijas ne tik su muzikantais, bet ir su aktoriais.
