Po prašmatnių A.Netrebko ir J.Eivazovo sužadėtuvių 2014 metų rugsėjį Zalcburge daug kas spėliojo, kokios bus jų vestuvės. Pora jas planavo daugiau kaip metus, kol pagaliau savo darbo grafikuose rado abiem laisvą dieną – gruodžio 29-ąją – ir skyrė ją savo santuokai.
Prabangi klasika
Ceremonija vyko senovinio Vienos viešbučio „Palais Coburg“ paauksuotoje salėje. Ana vilkėjo klasikinę perlų baltumo suknelę su nėriniais, kurią sukūrė rusų dizainerė Irina Vitiaz, dėvėjo nuometą ir Šveicarijos juvelyrikos namų „Chopard“ sukurtą baltojo aukso diademą su briliantais. Kaip atkreipė dėmesį Austrijos spauda, panašią diademą dėvėjo Kate Middleton, tekėdama už Anglijos princo Williamo 2011 metais. Apytikslė jos vertė – milijonas eurų.
Pora pasikeitė „Chopard“ firmos aukso žiedais. Ceremonijoje dalyvavo sutuoktinių artimiausi draugai ir giminės, tarp jų – Anos tėvas Jurijus, sesuo Natalija, septynmetis sūnus Tiagas. Jusifo liudininkas buvo Rusijos popscenos karaliumi vadinamas Filipas Kirkorovas
Suderino skirtingas tradicijas
Po oficialios ceremonijos visi jos dalyviai karietomis nuriedėjo į Liechtensteinų rūmus, prie kurių fejerverkai pasitiko apie 170 svečių, tarp jų – tenorą Placidą Domingą.
Vestuvių vaišes ruošė vienas geriausių Vienos kulinarų, tačiau jam reikėjo paisyti sutuoktinių pageidavimų. Taigi svečiai, be kita ko, buvo vaišinami Rusijoje ypač populiariomis Olivjė salotomis ir azerbaidžanietišku plovu. „Pas mus per vestuves plovas privalomas patiekalas kaip Rusijoje duona ir druska“, – paaiškino žiniasklaidai iš Azerbaidžano kilęs jaunikis.
Skambant azerbaidžanietiškai muzikai ir palydint šokėjams plovas buvo patiektas ant indo, aplink kurį liepsnojo ugnis.
Be to, vaišių stalą puošė ir rusiškas vestuvinis karvojus (svočios pyragas), atvežtas iš Anos gimtinės Krasnodaro. Jį jauniesiems ant rankšluosčio įteikė A.Netrebko tėvas Jurijus ir sūnus Tiagas, vilkėdami kazokų kostiumus. (Krasnodaras – kazokų miestas Kubanėje. – Red.) Šią archajišką apeigą senovinėmis sveikinamosiomis dainomis palydėjo artistai iš Mitrofano Piatnickio choro.
Vakarienė ir pramogos Liechtensteinų rūmų Herkulio salėje truko iki paryčių. Vaišių pabaigoje buvo įneštas didžiulis septynių aukštų vestuvinis tortas, papuoštas lempučių girliandomis. Jo dizainą sumanė pati jaunoji.
Vakarą vedė poros artimas draugas Dmitrijus Oleninas. Pirmąjį valsą jaunieji šoko skambant Alos Pugačiovos dainai, kurią atliko F.Kirkorovas.
Susipažino per operos „Manon“ repeticiją
44 metų A.Netrebko anksčiau nebuvo ištekėjusi, nors turėjo keletą rimtų romanų. Nesibaigė vestuvėmis ir jos santykiai su dabar septynmečio sūnaus Tiago tėvu – urugvajiečių operos solistu Erwinu Schrottu. 2013 metų pabaigoje ji nutraukė su juo santykius, bet netrukus viešumoje ėmė rodytis su J.Eivazovu.
Jiedu susipažino Romoje 2014 metų vasarį per Giacomo Puccini operos „Manon“ repeticijas. Ana atskrido į Amžinąjį miestą kaip kviestinė žvaigždė atlikti pagrindinio Manon Lesko vaidmens spektaklyje, kurį statė maestro Riccardo Muti.
„Atvykau į Romą baisiai nenorėdama ten būti, be to, dar ir nelabai mokėdama partiją. Bet kai išvydau 1,83 metro ūgio partnerį ir išgirdau jį puikiai kalbant rusiškai, atsileidau“, – Rusijos žiniasklaidai pasakojo A.Netrebko.
Partneris – de Grijė vaidmens atlikėjas – pasirodė esąs tenoras J.Eivazovas. Jis gimė Baku, ten mokėsi konservatorijoje, studijavo Maskvoje ir Italijoje, sėmėsi patyrimo iš Franco Corelli, P.Domingo, Luciano Pavarotti. J.Eivazovas – Gianandrea Gavazzeni garbės medalio laimėtojas, daugelio konkursų laureatas, dainuojantis Europos, JAV, Korėjos, Japonijos teatruose.
„Mūsų su Ana pažintis buvo grynai profesinė. Susitikome Romoje, pradėjome repetuoti „Manon“, dirbome, rengėme spektaklį. Tačiau jau po trijų savaičių pajutome dvasinę giminystę, kurią ne iš karto perpratome, todėl truputį jos baiminomės“, – pirmąsias pažinties savaites prisiminė J.Eivazovas.
Po triukšmingos „Manon“ premjeros sėkmės Ana ir Jusifas kelioms dienoms liko Romoje, vaikščiojo po miestą, vienas kitam atvirai pasakojo apie save.
„Pirmosiomis pažinties savaitėmis mes iš esmės nesiskirdavome ir per tą laiką labai suartėjome, – pasakojo Ana. – Atsirado pojūtis, tarsi vienas kitą seniai pažįstame. Kuo jis mane patraukė? Balsu. Gražiu, stipriu balsu...“
Piršlybų neatidėliojo
Kovo pradžioje jiems teko išsiskirti: Ana išvyko į Vieną, Jusifas – į Milaną, kuriame gyvena pastaruosius šešiolika metų.
„Kai tai atsitiko, mes iš karto supratome, kad negalime vienas be kito, – prisipažino Jusifas. – Išsiskyrimas buvo netikėtai skausmingas. Kovo pabaigoje pasimatėme Vienoje ir nuo to laiko nebesiskyrėme.“
Baku romantikas Jusifas iškart pasipiršo Anai. Ir ji, tiesmuka kazokė, beveik nedvejodama sutiko. Gal kita būtų padariusi pertraukėlę, o gal net nebūtų rimtai vertinusi tokių skubotų piršlybų, bet tik ne A.Netrebko.
„Viskas greitai nutiko? Galbūt, – svarstė ji. – Bet aš vadovaujuosi gyvenimo patirtimi, todėl man visiškai nesinori stabčioti ir žvalgytis į šalis. Norisi tik vieno – kad viskas pavyktų.“
Jusifas jai antrino rytietiškai emocionaliai: „O ko laukti? Juk gyvenimas eina. Jei atsitiko kas nors gražaus, jokiu būdu negalima praleisti tos laimės. Ne, mes nesame protą pametę įsimylėjėliai. Mes abu turėjome daug baimių, juk esame suaugę žmonės, turintys savų įpročių. Tačiau kartais viskas paprasčiau, negu atrodo. Mes su Ana – paprasti žmonės, mūsų vienodos pažiūros ir apskritai mes panašūs. Tiesiog susitiko dvi puselės – taip būna. Mes tik stebėjomės, kaip anksčiau gyvenome vienas be kito.“
Praėjus pusei metų po pažinties, Ana, Jusifas ir Tiagas balta karieta atvažiavo prie vieno seniausių Europoje restoranų „St.Peter Stiftskeller“ Zalcburge, kad su draugais ir artimaisiais atšvęstų sužadėtuves.
Parengė Milda Augulytė
