Lietuvis dviejuose spektakliuose pakeitė susirgusį Latvijos tenorą Aleksandrą Antonenką, turėjusį dainuoti ir Turidu operoje „Kaimiška garbė“. Pastarąją partiją iš jo perėmė žymus Pietų Korėjos tenoras Yonghoon Lee.
Aštrialiežuvis britų apžvalgininkas šia proga pajuokavo, kad už vieno solisto kainą buvo rasti du. Tačiau – tikrai ne prastesni. Korėjietis, kaip ir A.Antonenka, jau yra sulaukęs pripažinimo Milano „La Scala“, „Covent Garden“, Niujorko „Metropolitan Opera“ teatruose.
O V.Vyšniauskui galbūt taip pat neilgai liko laukti svajonės išsipildymo – pakilti į svarbiausią pasaulio operos sceną. Pastarieji pasirodymai ją priartino.
Solistas dainavo Londone vieno iškiliausių batutos meistrų Antonio Pappano diriguojamuose spektakliuose.
Tai buvo italo Damiano Michieletto režisuotas dažnai kartu atliekamų „Pajacų“ ir „Kaimietiškos garbės“ diptikas, kelių teatrų bendras darbas.
Prieš porą metų V.Vyšniauskas taip pat netikėtai buvo užkopęs į vieną svarbiausių Europos scenų Bavarijos valstybinėje operoje. Tada jis pakeitė susirgusį legendinį Pietų Afrikos Respublikos dainininką Johaną Bothą „Otele“.
Šiandien lietuvis jau vadinamas vienu ryškiausių tarptautiniuose vandenyse Otelo atlikėjų, mat įkūnijo pavydųjį maurą daugiau kaip 80 spektaklių keliuose Italijos ir Rusijos teatruose, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos, Čilės scenose.
Pastaruoju metu V.Vyšniauską artistą atrado Meksika, Kanada ir Kinija. Jis sužibėjo dainuodamas Kaniją Leono miesto „Teatro del Bicentenario“ (Meksika). Vėliau solistas debiutavo Otelo vaidmeniu vienoje svarbiausių Kanados operos kompanijų „Pacifik Opera Victoria“, kur sulaukė puikių žiniasklaidos atsiliepimų.
Dar vienas išbandymas buvo debiutas Samsono vaidmeniu Pekino nacionaliniame scenos menų centre Kinijoje.
Naujais metais tenoro laukia Otelas Monrealio ir Sankt Peterburgo teatruose, Beiruto (Libanas) ir Savonlinos (Suomija) operų festivaliuose bei kiti darbai užsienio ir Lietuvos scenose.
Šiandien nesitiki, kad po vokalo studijų V.Vyšniauskas daugiau kaip dešimt metų buvo beveik nepastebimas šalies muzikos gyvenime, negavo darbo Lietuvoje – esą dėl silpno balso.
„Pagaliau atsivėrė tai, kas glūdėjo mano prigimtyje. Bjauriojo ančiuko nebeliko. Supratau svarbią tiesą: kiekviena gėlė turi savo žydėjimo metą“, – taip kalbėjo solistas prieš savo didįjį skrydį – pirmąjį Otelą Lietuvoje 2011-aisiais.
