– Donatai, retai šmėžuojate žiniasklaidoje. Kaip ir kuo pastaruoju metu gyvenate?
– Gyvenu gerai. Prieš keletą dienų vedžiau renginį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Esu šokėjas, todėl renginio vedėjo pareigos man buvo visiškai naujas amplua. Šiandien jaučiuosi gerai – renginio nesugadinau. Negana to, už tai, ką dariau, sulaukiau įvertinimo – gerų žodžių.
Pastaruoju metu ruošiuosi artėjančių švenčių periodui. Mano planuose – daug šokio spektaklių, renginių. Per Kalėdas įkūnysiu Kalėdų Senelio personažą. Jau keletą metų esu kviečiamas į darželių, šeimų šventes skleisti stebuklą vaikams, kurie dar tiki Kalėdų Seneliu. Imdamasis šio vaidmens panaudoju savo profesijos privalumus – esu ne paprastas, o šokantis Kalėdų Senelis.
Pasirodymo erdvę užpildau ne tik baleto šokio judesiais, bet ir vaidybos elementais bei įvairiausiais stebuklais. Žodžiu, būnu tikras Kalėdų Senis.
- Sakoma, kad ruduo įkvepia naujoms idėjoms. Ar daug kūrybinių planų sukaupėte?
– Ruduo iš tiesų įkvepia. Svarbiausias idėjas surašiau kūrybiniuose projektuose, kuriuose – svajonė statyti ir rodyti naujus spektaklius. Dabar laukiu atsakymo, ar jiems bus suteiktas finansavimas. Nuo to priklausys sėkmingas šių planų kūrybinių etapų įgyvendinimas ateityje.
– Ne už kalnų – didžiosios metų šventės. Kūrėjams ir atlikėjams tai – vienas intensyviausių laikotarpių. O kaip atrodys jūsų dienotvarkė artimiausiais mėnesiais?
– Visas gruodis nuo pirmosios dienos bus pripildytas darbų. Pasitaikys ir tokių dienų, kurios darbo valandų skaičiumi prilygs visai darbo dienai, tačiau ne toje pačioje, o daugelyje skirtingų vietų. Kaip jau minėjau, įkūnysiu Kalėdų Senelio personažą, vėliau dienotvarkėje atsiras operos renginių, spektaklių, kuriuose šoksiu arba vaidinsiu. Gruodžio mėnuo bus toks įtemptas, jog galvoje ima kirbėti klausimas, ar bėgdamas darbų rate spėsiu įkvėpti gryno oro. Tačiau labai džiaugiuosi, kad šis gruodis – sausakimšas darbų, nes sausis dažniausiai visuomet būna laisvas. Gruodį dirbant visu pajėgumu, sausį galima ilsėtis – imti slides ir šliuožti nuo kalno.
- Teatro scena jums nėra vienintelė, kurioje tenka išmėginti jėgas. Prieš keletą metų dalyvavote televizijos šokių projekte, vaidinote seriale. Kuri scena – televizijos ar teatro – artimesnė širdžiai?
– Artimiausia man teatro scena. Televizija gerai tuo atžvilgiu, kad ji suteikia galimybę tapti žinomam bei daugiau užsidirbti. O teatro scena yra tikrasis stebuklas, kuris neįkainojamas jokiais pinigais. Joje galima pajausti kūrybos laisvę. Televizijoje kitaip. Tai – didžiulis sraigtas, kur kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį laikydamasis principo: „Tau pasakė – tu padarai.“
- Gruodžio 1-ąją žiūrovai jus išvys teatralizuotame koncerte „Šokančios dainos“. Šoksite Šv.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Kuo ši patirtis kitokia, palyginti su ankstesnėmis?
– Bažnyčioje man teko pasirodyti dar tuomet, kai studijavau. Laikėme dainavimo įskaitą. Tai buvo išskirtinis jausmas – akustika, erdvė, energija. Šį jausmą sunku apibūdinti žodžiais. Galiu pasakyti tik tiek, kad jis yra kitoks.
Patirtis, kurią išgyvensiu per koncertą „Šokančios dainos“, taip pat bus kitokia. Labiausiai mėgstu šokti. Šį kartą prie magiškos šokio atmosferos kūrimo prisidės ir erdvė, susijusi su Dievu. Statydamas šią kompoziciją stengiuosi nedaryti jos choreografiškai pernelyg sudėtingos. Labiau susitelkiu į jausminę šokio pusę, kad žiūrovams būtų įdomu stebėti ne judesį, o iš jo išeinantį jausmą. Dėl judesio nerimauju kiek mažiau, nes tai yra kelias, kuriuo einu nuo vaikystės.
- Jausmo išraiška šokio judesiu... Sakykite, kaip visa tai vyksta?
– Emocijos vedlys šokyje man visuomet yra muzika. Jei, tarkime, girdint muziką man iškyla ašaros vaizdinys, vadinasi, šokyje ji gali atspindėti fizinį arba dvasinį žmogaus skausmą. Tokiu atveju vaizdinys tampa atspirties tašku liūdnai šokio pradžiai, kuriuo remdamasis aš plėtoju judesius taip, kad tai patiktų žiūrovams, sujaudintų juos.
Lygiai taip pat elgiuosi statydamas choreografiją pagal linksmą melodiją. Pavyzdžiui, sugalvoju būti klounas, bet ne toks, kokį esame įpratę matyti. Choreografija – rimta, tačiau jos viduje išlieka klouno linija. Tuomet scenoje iš manęs sklinda linksma, bet nejuokinga emocija. Nenoriu, kad mano emocinė išraiška būtų primityvi, nes tai – neprofesionalu. Todėl visuomet laikausi vidurio taisyklės. Kurdamas tokį personažą laviruoju tarp to, kas linksma, ir to, kas juokinga, bet profesionalu. Kai išorė susijungia su vidumi, atskleidžiamas tikrasis šokio grožis.
- Kuo jus sudomino koncerto „Šokančios dainos“ idėja?
– Šiame koncerte į bendrą visumą sujungiamos skirtingos meno rūšys – šokis, kamerinė instrumentinė muzika. Tačiau tai gerokai skiriasi nuo baleto ar operos spektaklių ar klasikinio koncerto, kurio klausytis susirenkame į Filharmoniją. Tai – jaunų savo srities profesionalų koncertas, pilnas energijos. Sulaukęs pasiūlymo prisidėti ir tapti šio renginio dalimi, nė akimirką nedvejojau. Negalvojau net apie atlygį. Įdomiausia man buvo įgyvendinti idėją.
- Koncerte bus ne tik šokio improvizacijų, skambės ir kamerinė vokalinė muzika. Kas, jūsų nuomone, šias dvi meno sritis vienija?
– Šokį ir kamerinę muziką vienija vienintelis žodis – meilė. Visa tai, ką daro tiek vienos, tiek kitos meno srities atstovai, daro vedami meilės savo veiklai.
- Projektas „Šokančios dainos“ subūrė skirtingų profesijų atstovus – muzikantus, atlikėjus, šokėjus. Ar randate ko vieni iš kitų pasimokyti per repeticijas?
– Per repeticijas dažnai esu prašomas padainuoti, nors tai nėra mano sritis. Iš pradžių nedrąsiai niūniuoju, bet esu padrąsinamas. O kai pradedame repetuoti judesį, aš taip pat paskatinu pašokti ir kitus kūrėjus. Taip vienas iš kito tarsi pasimokome skirtingų dalykų – kaip valdyti balsą ar savo kūną. Tie, kurie mato mane šokantį, sako: „Aš taip nesugebėsiu“, o aš atsakau, jog padėsiu to išmokti.
Matydamas akordeonininką, niekada nesuprasdavau, kaip galima taip greitai vien pirštais liečiant klavišus išgauti tokį muzikinį stebuklą. Dabar turiu galimybę klausti, kaip padaromas vienas ar kitas dalykas, ir įgyti patirties.
- Šis koncertas – tarsi mini spektaklis. Išduokite paslaptį, kokios staigmenos laukia į jį susirinkusios publikos?
– Koncerte bus tikslingai panaudotos visos Šv.Kotrynos bažnyčioje esančios erdvės. Į renginį susirinkę svečiai išvys atlikėjų ne tik scenoje. Galbūt net sienose ar languose. Norime, kad žiūrovams būtų įdomu ir netikėta, iš kur sklinda garsas ar ateina žmogus. Šv.Kotrynos bažnyčia yra turtinga, todėl stengsimės parodyti ją kiek universaliau, nei sutelkdami dėmesį vien į sceną.
