J.Hoffaltas ir M.Hurel yra visame pasaulyje vertinamos bei senas tradicijas puoselėjančios Paryžiaus nacionalinės operos (Opera National de Paris) baleto trupės pirmieji solistai. Žvaigždės statusą („étoile“) turintis J. Hoffaltas jau lankėsi Vilniuje – prieš keletą metų šoko naujametiniame koncerte. Šį kartą baleto žvaigždę išvysime šokantį ne keletą numerių, bet visą baletą.
Iš Pietų Prancūzijos kilęs J.Hoffaltas baleto meno pradėjo mokytis būdamas 8-erių Marinjano koservatorijoje. 1998 m. jis įstojo į Paryžiaus operos baleto šokio mokyklą, kuriai vadovavo Claude’as Bessy, o po keturių metų tapo Paryžiaus nacionalinės operos baleto trupės nariu.
Puikūs jaunuolio technikos ir stiliaus duomenys neliko nepastebėti, tad jau po dvejų metų jam buvo skirtas pagrindinis vaidmuo Rudolfo Nurejevo statytame „Spragtuke“. 2009 m. J.Hoffaltas buvo paskirtas solistu („premier danseur“), 2012 m. po R.Nurejevo „Bajaderėje“ sušokto Soloro tapo „étoile“ statuso šokėju.
J.Hoffaltas šoka pagrindines partijas svarbiausiuose repertuariniuose baletuose – Fredericko Ashtono „Tuščias atsargumas“, R.Nurejevo „Romeo ir Džiuljeta“, „Pelenė“, „Bajaderė“ ir daugelyje kitų spektaklių.
Nepakartojamas šio šokėjo judesių lankstumas puikiai įkūnija prancūzų klasikinio baleto eleganciją. J.Hoffalto įvairialypis talentas leidžia jam sėkmingai šokti ir XX a. bei šiuolaikinių choreografų kūrinius, tokių meistrų kaip Sasha Waltz, Nacho Duato, Matsas Ekas, Pina Bausch, Johnas Neumeieris, Jiří Kyliánas, Jeromas Robbinsas ir daugelis kitų.
2015 m. J.Hoffaltas sukūrė savo pirmąjį spektaklį „Tchaikovsky: Récits du royaume des songes“ . Jo premjera įvyko šių metų birželį.
Vilniuje Žizel šoksianti M.Hurel taip pat yra išugdyta Paryžiaus baleto mokyklos ir atstovauja prancūzų baleto tradicijai. Jos kelias į baletą prasidėjo 1987 m. Paryžiaus operos baleto mokykloje. 1992 m., būdama 17-kos, ji buvo priimta į kordebaletą. Po truputį kopdama baleto hierarchijos laiptais, 2002 m. ji tapo trupės „première danseuse“.
Svarbiausi M.Hurel vaidmenys – Kaliopė George’o Balanchine’o balete „Apolonas“, Svanilda Patrice’o Barto „Kopelijoje“, Žizel Jeano Coralli ir Jules’io Perrot baleto pastatyme, Silfidė Pierre’o Lacotte pastatyme pagal Filippo Taglioni, taip pat Klara („Spragtukas“), Aurora („Miegančioji gražuolė“), Gamzati („Bajaderė“). Minėtini ir šiuolaikiniai baletai – Maurice’o Béjart’o „Ar tai mirtis?“, Williamo Forsythe’o „Artefaktų siuita“, Sashos Waltz „Romeo ir Džiuljeta“ ir kt.
