Spektaklio režisierė O.Lapina pasirinkimą spektaklį statyti būtent pagal D.Charmsą aiškina tvyrančia laiko atmosfera: „Ateina laikas, kai tiesiog sugrįžtama prie D.Charmso – jo humoro, nusivylimo, savotiško romantizmo. Be to, tai labai teatrališka medžiaga. Kita vertus, nors D.Charmsas tituluojamas absurdo klasiku, mūsų pasirinkta istorija „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Petka Jeršovas niekuo netikėjo“ paklūsta tradicinei stebuklinės pasakos struktūrai: čia susitinka du herojai, reprezentuojantys du skirtingus mąstymus, pasaulius: pragmatiškąjį ir dvasinį pradą, skepticizmą ir naivumą, cinizmą ir romantizmą, realybę ir svajonę.“ Tad ir berniukų kelionė į išsvajotąją Braziliją tampa svajonės išbandymu realybe, jaukaus fantazijų pasaulio susidūrimu su tikrove, kova už tai, kuo tiki.
Tarp D.Charmso kūrybos vaikams nėra daug išbaigtų kūrinių, dar mažiau jų išversta į lietuvių kalbą, tad ir spektaklio tekstas dėliojosi kolektyviai – kartu verčiant, laužant galvas, pasišvietus lingvistiniais prožektoriais ieškant skambių atitikmenų sunkiai išverčiamai charmsiškai kalbai. Spektaklio pagrindu tapo minėtasis apsakymas, tačiau spektaklyje skamba ir D.Charmso eilės, ir fragmentai iš kitų kūrinių. Kai kuriuos topografinius elementus teko keisti, nes šiuolaikiniam vaikui Leningradas, Brusilovas ar Černigovas skamba kaip tolimų galaktikų planetos, kur jokie lėktuvai tikrai neskraido. Gimtuoju herojų miestu vietoj Leningrado tapo Vilnius, o tiksliau net ne Vilnius, bet daugiakultūriškas tarpukario laikų retro Vilna / Wilno / Вильнюс, kuriame lietuviškumas sumišęs su žydiška, lenkiška, rusiška linijomis, skamba tų laikų muzika, vyrauja ano laiko stilistika.
Kurdama spektaklio scenografiją dailininkė J.Skuratova išliko ištikima savam braižui: didžiąją teatro sceną užpildo plokštuminės, didelio formato lėlės ir dekoracijos, kurių neįmanoma neįžiūrėti net iš laimingosios tryliktos eilės. Kuriant jų eskizus dalyvavo Karalienės Mortos mokyklos mokiniai kartu su mokytoja Rita Urbonaite. Jų piešiniai drauge su avangardistų darbais sukrito į koliažus, kurie scenoje kuria ne konkrečios šalies peizažą, o veikiau fantastišką, siurrealistinį pasaulį, kuriame auga palmės, o gal pušys, skraido varnos, o gal vis dėlto kolibriai, ir klausimas, ar mažieji spektaklio herojai išties nuskrido į Braziliją, lieka atviras. O gal jam čia net ne vieta.
Ypač daug dėmesio kuriant spektaklį teko jo muzikinei daliai, prie kurios padirbėti net iš pačios Maskvos atskrido menininkas A.Tulčinskis, muziką kūrė ir atliko nebe pirmą kartą teatre nutupiantis profesionalus džiazistas, būgnininkas A.Gecevičius, vienam pagrindinių vaidmenų neatsitiktinai pakviestas puikios muzikinės klausos aktorius Š.Datenis.
„Šiame spektaklyje tekstas yra partitūra. Jis turi būti atliktas labai tiksliai, čia nėra vietos improvizacijai,“ – kiek liūdnokai konstatavo progos paimprovizuoti nepraleidžiantis Š.Datenis. Grupėje „Sheep Got Waxed“ grojantis A.Gecevičius yra dirbęs su vaikams dar nežinomu Vidu Bareikiu kuriant spektaklius „Kovos klubas“, „Geras žmogus iš Sezuano“. Šiame spektaklyje jam teko didžiulė atsakomybė, mat ant ritmo čia daug kas pakabinta. Tačiau profesionaliam perkusininkui tai ne bėda. Juolab kad ir D.Charmso epocha tam suteikia gražų muzikinį toną: džiazo, čarlstono melodijos, patefono traškesys, metalinis tramvajaus girgždėjimas.
Spektaklį, kuris skirtas vaikams nuo 5 metų, kiekvienas galės žiūrėti iš sau patogesnio kampo: mėgaujantis vizualiniu išraiškingumu arba garsiniais ieškojimais, daugiakultūre linija ar kalbiniais žaidimais. Arba visu tuo vienu ypu. Tačiau svarbiausias čia lėktuvo maršrutas svajonės link. Kad ir kur ji būtų.
Spektaklio „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Marčius Nepankinas niekuo netikėjo, arba Ga-ra-rar“ premjera. Spalio 28 d. 10 val. 30 min., lapkričio 22 d. 12 val. Vilniaus teatras „Lėlė“.
