Latvių tenoras A. Antonenka įtrauktas į eksperimentą Niujorke

Istorinį eksperimentą įkūnys puikiai lietuvių publikai pažįstamas Latvijos tenoras Aleksandras Antonenka.

W.Shakespeare'o dramoje, pagal kurią sukurta opera, rasinis aspektas svarbus. Ji pasakoja apie Šiaurės Afrikos generolą, karo didvyrį, vedusį baltaodę moterį ir bandantį pritapti prie Venecijos aukštuomenės.

„Metropolitan Opera“ spektaklio kūrėjai savo sprendimą nepabrėžti mauro odos spalvos aiškina kaip labai pažangų šiais tolerancijos laikais žingsnį. Jie kartu su teatro administracija tiki, jog tai padės teatrui pelnyti naujų žiūrovų ir rėmėjų simpatijas.

Pagaliau operoje juk viskas sąlygiška. Jei trylikametę geišą gali dainuoti apkūni matrona, kodėl Otelas negalėtų būti baltaodis?

„Tai jaudinantis momentas“, – džiaugėsi naujove Mičigano universiteto profesorė Naomi Andre, parašiusi knygą apie juodaodžius operoje.

Tarp kitko tarp jų iki šiol nebuvo nė vieno, sudainavusio Otelą. Paradoksalu, kad afrikietis tenoras Johanas Botha, vienas iškiliausių šių laikų Otelų, taip pat terliojasi veidą, nes yra šviesiaodis.

Pasak N.Andre, juodaodėms moterims visais laikais pavykdavo lengviau gauti pagrindinius operų vaidmenis teatre negu vyrams, nes publikai buvo nepriimtina matyti kitos rasės solistus šalia baltaodžių dainininkių.

Iš juodaodžių moterų pirmoji į „Metropolitan Opera“ sceną 1955-aisiais įžengė Mariana Anderson. Vėliau šio teatro istorijoje įsiamžino Leontyne Price, Grace Bumbry, Martina Arroyo, Leona Mitchel, Kathleen Battle, Jessye Norman.

Juodaodžių operos atlikėjų moterų buvo ir XIX amžiuje, bet jų teatrai neįsileisdavo – pavyzdžiui, Elizabeth Taylor Greenfield, Sissieretta Jones rengė rečitalius ir dainavo bažnyčiose.

Pirmasis rasinį barjerą operoje iš vyrų 1961 metais peržengė tenoras George'as Shirley, dainavęs „Metropolitan Opera“ 11 sezonų. Lietuvių publika dar žino juodaodį dainininką Simoną Estesą, kuris koncertavo Vilniuje, bei matytą transliacijose iš Niujorko Ericą Owensą.

Tačiau net žymiausias šių dienų tamsiaodis afroamerikietis tenoras Lawrence'as Brownlee, taip pat koncertavęs Lietuvoje, neslepia patyręs daug mėginimų atgrasyti jį nuo karjeros operoje.

Otelo atlikėjų apskritai būna nedaug vienoje kartoje, tad odos spalva čia tikrai nėra svarbi. A.Antonenka tikriausiai lengviau atsikvėpė, kad šį kartą nereikės teptis tamsaus grimo. Pernai viešėdamas Lietuvoje solistas pasakojo „Lietuvos rytui“, kiek vargdavo, kol jį nusivalydavo.

Latvių tenoras šiuo metu – vienas populiariausių Otelų pasaulyje. Jis debiutavo šiuo vaidmeniu dar 2008 metais Zalcburgo festivalyje su maestro Riccardo Muti. Tada Zalcburge buvo 42 laipsniai karščio – solistas žliaugė prakaitu po penkiais sluoksniais apdarų, o išėjęs iš scenos mirkė kojas lediniame vandenyje.

„Kai kamuoja kaitra, reikia stipriai atšaldyti kojas žemiau kelių, po to sausai ištrinti, apsiauti ir pasėdėti, kad kraujas suplūstų į kojas. Tai visiškai atgaivina, ir balsas tampa gaivus“, – dalijosi profesine paslaptimi dainininkas.

Tačiau savo pirmuoju Otelu, parengtu su R.Muti, jis nesididžiuoja. „Tada ši partija skambėjo ne taip gerai kaip šiandien. Per laiką, praėjusį nuo debiuto, daug kas pasikeitė – vaidmuo nusistovėjo ir subrendo“, – kalbėjo „Lietuvos rytui“ A.Antonenka.

Jis padainavo Otelą jau daugelyje pasaulio scenų – Paryžiuje, Vienoje, Čikagoje, Niujorko „Carnegie Hall“, Londone, Sankt Perburge, Maskvoje ir kitur. Dainuoti Dresdene atsisakė, nes operos veiksmą režisierius perkėlė į pliažą ir vertė Otelą lįsti į šaldytuvą su gėrimais.

„Manau, pati muzika ir libretas suteikia spektakliui skeletą – kam taip išsidirbinėti? Režisieriams tokiais atvejais sakau, kad esu bejėgis, jei nejaučiu motyvacijos. Man ne tas pats, kokiame spektaklyje dainuoti“, – aiškino artistas.

„Metropolitan Opera“ sezoną pradėjęs naujasis „Otelas“ sulaukė daug palankių atsiliepimų. Jame Dezdemoną dainuoja bulgarė Sonya Yoncheva, Jagą – serbas Željko Lučičius. Spektaklį diriguos kanadietis Yannickas Nezet-Seguinas.