„Intermezzo“ stebuklas: scenoje – 4 A.Stradivariaus instrumentai

Praėjusią savaitę Gariūnų verslo parke prasidėjęs tarptautinis muzikos festivalis „Intermezzo“ baigsis spalio 8-ąją.

Uždarymo koncerte grieš „Stradivari Quartet“ ir pianistas Aleksejus Gryniukas.

„Stradivari Quartet“ – vienas ryškiausių jaunųjų kvartetų pasaulyje, kuris virpina klausytojus autentiška praeities aura atlikdamas laiko patikrintus kūrinius istoriniais ir pasaulyje itin vertinamais garsiojo A.Stradivariaus instrumentais.

Šis italų amatininkas sukonstravo daugiau nei 1000 styginių instrumentų, kurių šiandien išliko apie 650, o iš jų apie 500 smuikų, kurie tarptautiniuose aukcionuose parduodami už milijonus (brangiausi siekia net 16 milijonų dolerių).

„Stradivari Quartet“ turėjo tikrai kuo nors išsiskirti, kad jo nariams šveicarų fondas „Habisreutinger“ patikėtų šiuos išskirtinius instrumentus.

„Šis kvartetas išsiskiria tobulu skambesiu“, – rašė „The New York Times“.

„Fantastiškas garsas, išgaunamas didžių talentų“, – pabrėžė „Strings Magazine Tokyo“.

Ir tai Lietuvos publikai įrodys šio kvarteto nariai „brangiausiai skambančiame“ koncerte, vainikuosiančiame savaitę truksiantį tarptautinį klasikinės muzikos festivalį „Intermezzo“.

Pradedant pašnekesį su kvarteto nariais Xiaomingu Wangu (smuikas), Sebastianu Bohrenu (smuikas), Lechu Antonio Uszynskiu (altas) ir Maja Weber (violončelė) kirbėjo mintis: koks jausmas turėtų kilti klausantis A.Stradivariaus instrumentų ansamblio, kuris tampa išskirtiniu reiškiniu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje?

Šio sezono svarbiausių koncertų salių, kuriose laukiamas „Stradivari Quartet“, sąraše – Berlyno filharmonija, Vienos „Konzerthaus“, Metropoliteno muziejus Niujorke bei Londono „Wigmore Hall“. Kvartetas taip pat pakviestas koncertuoti ir Šlėzvigo-Holšteino, Reingau, Liucernos festivaliuose.

– Kaip jūs susipažinote ir nusprendėte pradėti groti kartu?

– Prieš septynerius metus mūsų violončelininkei M.Weber šovė nuostabi mintis suburti „Stradivari Quartet“. Mums labai pasisekė, jog susibūrę kartu ne tik leidžiame laiką repeticijų salėse kaip kolegos, bet taip susidraugavome, kad dabar turime bendrų pomėgių, net nesusijusių su muzikiniu gyvenimu, pavyzdžiui, mėgstame kartu leisti laiką prie ežerų, pasiplaukioti laivais bei apžiūrėti miestus, kuriuose tenka apsistoti.

- Su kokiais iššūkiais susiduriate grodami kvartete? Ar nebūna sudėtinga priimti sprendimus, kurie patiktų visiems nariams, ypač interpretacijų ar repertuaro klausimais?

– Svarbiausia – pagarbus bendradarbiavimas bei dalijimasis visomis mintimis ir idėjomis.

Grojant kvartetu labai svarbu keturių individualių muzikantų vientisumas. Kadangi visi mėgstame groti kuo dažniau, paprastai repeticijos būna itin produktyvios. Taip daugelis sprendimų ir idėjų kyla savaime, klausantis vienas kito. Toks įsiklausymas ir reagavimas į vienas kitą ir yra kamerinės muzikos pagrindas.

- Šimtmečiais jūsų instrumentai priklausė vieniems už kitą įdomesniems savininkams, pavyzdžiui, „Aurea“ smuikas buvo laikinai perdarytas būtent dešiniajai prof. Hanso Bartlo rankai, o antrasis smuikas tarpukariu mistiškai sugrįžo atgal į Europą, kur kažkada priklausė pačiam Anglijos karaliui Jurgiui III.

Altas priklausė garsiajam „Joachim Quartet“ nariui George'ui Alfredui Gibsonui ir išlaikė išskirtinai nepriekaištingą būklę po daugiau nei 250 metų, o garsiąja violončele puikavosi anglų akademikas Bonamy Dobree bei primadonos elgsena pagarsėjusi atlikėja Guilhermina Suggia. Koks jausmas groti tokiais legendiniais istoriniais palikimais?

– Nepaprastai įkvepiantis jausmas, kuris taip pat labai įpareigoja. Kiekvienas mūsų turimų instrumentų – turtingos istorijos. Bet mums, muzikantams, svarbiausia skambesys.

– Muzika sugeba suvienyti keturias asmenybes, sukaupusias skirtingą muzikinę patirtį. Be to, kūriniai, parašyti kvartetams, ypač sudėtingi, reikalaujantys stipraus įdirbio, todėl, mūsų nuomone, šiame repertuare yra nemažai didžiausių kada nors sukurtų šedevrų.

- Dažnai lankotės Europoje, JAV, Azijoje bei koncertuojate garsiausiose salėse. Ar išryškėja publikos skirtumai? Galbūt vienur renkasi atidesni ir santūrūs klausytojai, o kiti į koncertus žiūri kaip į malonią pramogą?

– Kiekvienos šalies publika skirtinga. Tam tikra kultūrinė aplinka turi įtakos klausytojų reakcijai. Puikus pavyzdys būtų Japonija – ten žmonės ganėtinai uždari, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kur publika išreiškia džiaugsmą ir jausmus po pasirodymo. Bet tai nereiškia, kad publika mėgavosi koncertu labiau už kitą.

O štai Kinijos klausytojai išgyvena tam tikrą kaitą, nes šiuo metu ten stipriai investuojama į Vakarų kultūrą, įspūdingas koncertų sales bei publikos švietimą. Tai mus labai džiugina.

Apskritai muzika turėtų būti prieinama kiekvienam. Manome, kad jaunoji atlikėjų karta vis labiau pasiekia savuosius klausytojus ir dažnai jaučiame jaunųjų muzikos gerbėjų susidomėjimą, ypač jungtiniuose projektuose su kitomis meno sritimis. Vis dar prisimename labai smagų bendradarbiavimą su menininku Ivanu Engleriu, kuris kūrė vizualiojo meno intaliacijas mūsų pasirodymui. Būtent todėl idėja, kad Lietuvos publikai grosime koncertų salėje, kuri įsikūrusi verslo centre, mus labai sužavėjo.

– Ar tarp begalės koncertų, kelionių ir repeticijų lieka jėgų laisvalaikiui?

– Labai stengiamės atrasti laiko savo šeimoms, draugams ir sau patiems. Mums labai pasisekė, kad gyvename Šveicarijoje, kuri gali labai daug pasiūlyti. Diena ar dvi, praleistos prie ežero ar kalnuose, iškart priverčia pasijusti lyg per mažas atostogas, o tai išsyk suteikia jėgų naujiems projektams. Taip pat mes visi mėgstame gerą maistą.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos klausytojams?

– Linkime jiems mėgautis nuostabia muzika taip pat jautriai, kaip ją jaučiame mes patys.

Tarptautinis muzikos festivalis „Intermezzo“. Spalio 6 d. 19 val. -- smuiko magija su vienu ryškiausių šiandienos smuikininkų Nikita Boriso-Glebskiu jo soliniame koncerte.

Spalio 8 d. 19 val. -- festivalio „Intermezzo“ uždarymo koncertas su „Stradivari Quartet“ ir pianistu Aleksejumi Gryniuku. Gariūnų verslo parkas.