V.Boussard’as bandė įkūnyti savo viziją, susiedamas įvairių stilių detales kostiumuose bei scenovaizdžiuose. Tačiau savaip pažvelgti į „Manon“ istoriją jam nerūpėjo. Režisierius nuosekliai perpasakojo kadaise skandalą sukėlusį ir netgi uždraustą abato A.F.Prevost siužetą apie tragišką Manon ir de Grijė meilę, apgyvendinęs personažus abstrakčiose scenos erdvėse (scenografas Vincent’as Lemaire’as) ir aprengęs juos savo paties sukurtais eklektiškais kostiumais.
Penktadienį „Manon“ premjerą LNOBT įdėmiai sekė žinomas latvių režisierius Andrėjus Žagaras, gerai išstudijavęs šį veikalą. Mat J.Massenet „Manon“ jis pats netrukus režisuos Maskvoje. Šiam menininkui, kitaip negu V.Boussard’ui, A.F.Prevost istorija nepasirodė įdomi žvelgiant šių dienų akimis.
„Bandysiu pagrįsti savo spektakliu, kodėl tokia jauna mergina (Manon apsigyvena su Grijė, nesulaukusi nė 16-os) išeina iš namų, o pastoriumi tapęs Grijė – palieka bažnyčią“, – aiškino A.Žagaras. Todėl savo „Manon“ jis nukels į 7-ojo dešimtmečio Paryžių, kuriame turtingų šeimų vaikai maištavo prieš tėvus, trokšdami išsilaisvinti iš pasenusių moralinių tabu.
A.Žagaras pripažino, kad iš pradžių LNOBT spektaklis jį suintrigavo – atsivėrusi scenos erdvė pasirodė įdomi ir žadinanti daug lūkesčių, bet ilgainiui nuvylė spektaklio stilistinis neapibrėžtumas.
„Eklektika netrukdo muzikai ir operos siužetui, dailininkas gali turėti savo spalvinių ir stiliaus idėjų, bet norėjosi daugiau subtilumo. Operos personažų šukuosenos neaiškios, kostiumuose kai kas atrodė gerai, kai kas labai abejotinai. Staiga išėjo virėjas, aprengtas šiuolaikiškai, kai kiti scenoje vilkėjo XIX a. ar pseudorokoko kostiumais. Pasigedau kokybės“, – kalbėjo A.Žagaras apie tai, kas pirmiausia krito į akis.
Ilgus metus vadovavęs Latvijos nacionalinei operai režisierius neslėpė tikėjęsis ir stipresnių dainininkų. „Spektaklio Manon (Fabienne Conrad) – gražutė, meilutė, tokia lėlytė. O Manon nėra tik lėlytė. Aišku, tai ne G.Puccini Manon, bet vis tiek jai reikia daugiau vidinės jėgos. Premjeroje dainavusi artistė – labiau operetinio amplua“, – dėstė svečias. Jo akimis, nepasižymėjo ryškiomis savybėmis ir kiti solistai.
Režisierius V.Boussard‘as pabrėžė, kad „Manon“ – tai opera aktoriams, o kaip aktoriai dauguma solistų spektaklyje buvo įdomūs ir įtaigūs. De Grijė kokybiškai dainavo korėjietis Ho Yoon Chungas, Manon pusbrolį Lesko ekspresyviai įkūnijo Eugenijus Chrebtovas.
Vaidybos polėkiu žavėjo Manon meilužio Gijo partiją atlikęs Rafailas Karpis. Profesionaliai pasirodė Šarūnas Šapalas (De Bretinji), artistes Pusetę, Žavotę ir Rozetę įkūnijusios Rita Petrauskaitė, Vilhelma Mončytė, Joana Stenelytė.
Tačiau labiausiai premjeroje žėrėjo LNOBT choras, parengtas Česlovo Radžiūno, bei teatro orkestras. Juos gyrė ir spektaklį dirigavęs jo muzikos vadovas prancūzų maestro Cyrilas Diederichas.
Premjerinė sudėtis dainuos ir rugsėjo 26-osios spektaklyje.
