Tamsaus gymio, gyvų akių, švytinčio veido, temperamentingos kaip ispanė dainininkės F.Conrad gyvenimą aukštyn kojomis apvertė nepažįstamojo patarimas.
Neįtikėtiną savo tapsmo operos soliste istoriją Fabienne papasakojo „Lietuvos rytui“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pirmosios sezono premjeros išvakarėse.
– Dainuojate pagrindinius vaidmenis Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos teatruose, bet baigėte elitinį Politikos studijų institutą Paryžiuje. Kam? – paklausiau 37 metų dainininkės.
– Niekada nesitikėjau tapti muzike ar dainininke. Mokiausi skambinti fortepijonu, bet į galvą net nešaudavo mintis, kad tai galėtų būti mano darbas.
Domėjausi sociologija, istorija, ekonomika, filosofija – visa tai apėmė mano studijos. Rengiausi rimtai karjerai. Bet nežinau, kokia beprotybė mane apsėdo, kad dar institute įsigeidžiau teatro veiklos ir draugai mane sukurstė organizuoti muzikinį projektą.
Labai mėgau miuziklą „Vestsaido istorija“ – jo ir ėmiausi. Pati padainavau Marijos partiją, nors dainuoti niekada nesimokiau. Atsitiktinai tą vakarą tarp publikos buvo Paryžiaus operos dainininkas Jacques’as Marsas. Po spektaklio jis mane užkalbino ir patikino, kad būtinai turiu dainuoti, davė savo kortelę.
Bet nevertinau to rimtai. Baigiau studijas, gavau puikų darbą banke, o tada sumaniau savo malonumui pavaikščioti į dainavimo pamokas. Paskambinau J.Marsui ir pradėjau pas jį mokytis. Netrukus pasipylė pasiūlymai koncertuoti. Tariau sau – dabar arba niekada ir išėjau iš darbo banke.
– Kuo baigėsi jūsų pažintis su mokytoju. Gal ištekėjote už jo?
– Oi, ne. Jis jau tada buvo garbingo amžiaus – netrukus mirė. Kartu pasimokėme vos kelias savaites. Iš esmės jis tik nurodė, ką turėčiau daryti gyvenime.
Tai buvo tarsi jo testamentas. Jis iškart man pasakė, kad būsiu jo paskutinė studentė. Dabar man tai atrodo lyg stebuklas, bet tada taip nemaniau.
– Kaip artimieji reagavo į jūsų gyvenimo šuolį?
– Buvo nustebę ir susirūpinę, kad iškeičiau gerą darbą į nestabilų menininko gyvenimą. Manau, jie nesitikėjo, kad iš to kas nors išeis, kai kas net juokėsi iš manęs. Bet dabar mane labai remia. Tėvai yra aistringi melomanai.
Tas gyvenimo posūkis pakeitė viską. Tiksliau, atvėrė man tai, kas esu. Prieš savo debiutą „Vestsaido istorijoje“ buvau pareiginga perfekcionistė, labai drovus žmogus.
Ir staiga tarsi išsiskleidžiau. Man prabudo naujų potyrių godulys, noras eiti pirmyn, įsijausti į vis naujus personažus, išbandyti naujas scenas. Atradau kitą – savo – gyvenimą.
– Ar manote, kad sėkmė priklauso nuo talento?
– Ir nuo darbštumo, kitų žmonių tikėjimo tavimi, pagaliau nuo palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Bet pirmiausia nuo vidinio degimo.
Be jo, manau, neįmanoma stovėti prieš publiką ir užmegzti su ja emocinio ryšio.
– Ar turite laiko kitokioms aistroms, be dainavimo?
– Galima būti kiek pamišusiam, bet ne per daug. Negali gyventi vien muzika, kad būtum patenkintas, jaustum ryšį su tikrove. Man svarbu stabilus asmeninis gyvenimas.
Aš turiu sužadėtinį, vieną dieną galbūt sukursiu šeimą, bet šiuo metu tai nėra mano prioritetas.
Leidžiu gyvenimui tekėti laisvai. Dabar pradedu plačiau gastroliuoti, gaunu įdomių vaidmenų.
– Kuo išskirtinė yra Manon?
– Ji labai permaininga – tai įsimylėjusi, tai nuobodžiaujanti, tai laiminga, tai kamuojama tuštumos pojūčio. Trapi ir stipri, nekalta ir patyrusi. Perteikti jos virsmą iš jaunos naivios merginos brandžia moterimi nėra paprasta. Šiam vaidmeniui reikia kelių skirtingų balsų.
Be to, spektaklis bus labai gyvybingas. Teko net pasportuoti ir pašokinėti. Jame bus visko – emocijų, praeities ir dabarties, graži scenografija, linksmų vaidybos momentų.
Spektaklį išvys ir užsienio publika
J.Massenet „Manon“ yra viena populiariausių prancūzų operų. Pagal tą patį 1731 m. abato Prevost parašytą ir iš karto uždraustą romaną „Ševaljė de Grijė ir Manon Lesko istorija“ operas taip pat sukūrė prancūzas D.Auberas ir italas G.Puccini.
Lietuvoje opera buvo pastatyta tik du kartus – 1939 m. Kaune ir 1964 m. Vilniuje. Naujasis LNOBT spektaklis yra bendras projektas su San Fransisko ir Tel Avivo operos teatrais, tad spektaklis vėliau bus parodytas ir šiose scenose.
Premjeros muzikos vadovas yra žinomas prancūzų dirigentas C.Dyderichas. Spektaklį taip pat rengia dirigentas J.Geniušas, režisierius ir kostiumų dailininkas V.Boussard’as, scenografas V.Lemaire’as (Belgija), šviesų dailininkas L.Kleinas, choro meno vadovas Č.Radžiūnas.
Manon vaidmenį rengia net trys solistės – prancūzė F.Conrad bei lietuvės V.Miškūnaitė ir R.Šilinskaitė. Dainuoti Manon mylimojo de Grijė pakviesti tenorai Ho-Yoon Chungas (Pietų Korėja) ir M.Fischi-Spadacchini (Belgija).
Manon pusbrolį Lesko įkūnys E. Chrebtovas ir D.Stumbras. Taip pat dainuos L.Norvaišas ir L.Mikalauskas (Grafas de Grijė), M.Jankauskas ir R.Karpis (Gijo de Morfontenas), Š.Šapalas ir J.Sakalauskas (De Bretinji) bei kiti solistai.
J.Massenet operos „Manon“ premjera. Rugsėjo 18, 19 ir 26 d. 18 val. 30 min. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius.
