A.Nelsono karjera neįtikėtinai staigiai šovė aukštyn. Dar 2003-2007 metais jis buvo Latvijos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas, o šiandien be jo neapsieina elitiniai Bairoito, Liucernos, BBC Proms, kiti festivaliai.
Dar prieš porą metų 44 muzikos kritikai ir žurnalistai reitinguodami klasikinius koncertus Japonijoje geriausiu išrinko A.Nelsono ir Birmingamo simfoninio orkestro pasirodymą. Jaunojo maestro mokytojas Marisas Jansonas su Amsterdamo „Concertgebouw“ orkestru tuomet liko trečias, Simonas Rattle‘as su Berlyno filharmonijos kolektyvu – tik penktas, o Christianas Thielemannas su Vienos filharmonijos orkestru – šeštas.
Vadovaudamas septynerius metus Birmingamo orkestrui A.Nelsonas nuolat rengė pasaulines turnė, koncertavo pagrindinėse Vienos, Paryžiaus, Miuncheno, Berlyno, Madrido bei kitose supersalėse. Maestro nenoriai atsisveikino su šiuo kolektyvu, bet naujasis jo darbdavys – Bostono simfoninis – spaudė, kad šefas nutrauktų šiuos ryšius.
Mat praėjusį rudenį A.Nelsonas tapo jauniausiu per 100 metų Bostono simfoninio orkestro vadovu, nors neturėjo net agento JAV. Tuo metu visi jo pirmtakai priklausė „Columbia Artists“ agentūrai. Negana to, nė metų neišbuvęs Bostone, latvis pasirašė su naujuoju savo kolektyvu kitą sutartį, pratęsusią jo vadovavimo terminą nuo penkerių iki aštuonerių metų.
Maestro neslėpė, kad tuo džiaugiasi. „Ilgalaikiai santykiai – labai svarbu. Mes galėsime kartu kurti ateitį“, – dėstė dirigentas AP agentūrai.
Jos paklaustas, kas per pirmus metus Bostone labiausiai nustebino, A.Nelsonas paminėjo šiltą darbo atmosferą. „Aš jaučiu ne tik orkestro, bet ir vietos bendruomenės palaikymą – ji labai stipri ir susitelkusi. Bostonas yra kultūros ir muzikos centras, o Bostono simfoninis orkestras – vienas geriausių pasaulyje. Svajonė būti jo dirigentu. Kartais pagalvoju: „Dieve, juk tai neįtikėtina – svajonė virto realybe“, – atviravo AP maestro.
O žurnalui „Die Welt“ jis prisipažino pasirinkęs Bostoną, kad galėtų plėsti savo horizontus. „Amerikietiška kultūros sistema man yra nauja, bet tai buvo viena priežasčių čia atsidurti“, – aiškino maestro ir pridūrė, jog tai patogu ir jo žmonai – latvių sopranui Kristinei Opolais.
Mat ji pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“. Pernai netgi tapo šio teatro rekordininke – sugebėjo per 18 valandų padainuoti dvi debiutines partijas: Čio čio san ir Mimi. Praėjusį rugsėjį Kristina buvo ir vyro pirmojo koncerto Bostone solistė kartu su vokiečių tenoru Jonu Kaufmannu.
Padirigavęs šešias programas Bostono orkestro vasaros rezidencijoje „Tanglewoode“, A.Nelsonas nuo rugpjūčio 22 d. pradės europinę turnė per garsiuosius vasaros festivalius. Jo laukia 12 koncertų 8 miestuose, tokiose salėse kaip Londno „Royal Albert Hall“, Zalcburgo festivalio didžioji, Liucernos kultūros ir kongresų centras, Milano „La Scala“, Paryžiaus naujoji filharmonija, Kelno ir Berlyno filharmonijos.
Gastrolėse skambės G.Mahlerio Šeštoji, D.Šostakovičiaus Dešimtoji, J.Haydno Simfonija Nr. 90, R.Strausso ir S.Barberio simfoniniai kūriniai. Su orkestru pasirodys violončelininkas Yo Yo Ma ir trimitininkas Hakanas Hardenbergeris.
Įdomu, kad A.Nelsonas ne kartą parodė teikiantis prioritetą ne karjerai, o šeimai. Jis buvo bene pirmasis orkestro meno vadovas, išėjęs tėvystės atostogų, kai gimė jo dukra Adriana. O jai susirgus dirigentas atšaukė svarbius koncertus.
A.Nelsonas blaiviai vertina ir savo profesines perspektyvas. Per psichozę dėl Berlyno filharmonijos orkestro naujo vadovo rinkimų jis buvo minimas tarp realiausių kandidatų. Tačiau 2013-ųjų gegužę maestro pareiškė vadovausiąs Bostono orkestrui.
„Tai buvo strateginis mano sprendimas. Jaučiausi per jaunas ir per mažai patyręs tapti S.Rattle‘o įpėdiniu. Manau, abiem pusėms bus geriau dar palūkėti“, – aiškino latvis „Die Welt“ puslapiuose.
Parengė Asta Andrikonytė
