Užaugusiam tarp dailės galerijų, ekspozicijų salių, teatro scenų bei užkulisių R.Gražiui sunku būtų pačiam gyventi be kūrybos. Jo seneliai ir tėtis – dailininkai, o mama – aktorė.
Rapolas savąjį kelią atrado dizaino studijose Vilniaus dailės akademijoje. Jų metu vaikinas įgyvendino ilgai puoselėtą idėją. Jis sukūrė naujos lietuviškos elektrinės gitaros modelį. Jį pavadino „Lava“ – lašo formos, pulsuojančios muzikos instrumentas.
Gitarų gamyba jis susidomėjo grodamas. Rapolui tai jau ne tik priklausomybė, bet ir pasaulėjauta. Apie idėjos gimimą ir naujus vėjus Lietuvos muzikos instrumentų gamybos padangėje jis sutiko papasakoti lrytas.lt skaitytojams.
– Kaip kilo mintis pradėti gaminti muzikos instrumentus?
– Maždaug nuo keturiolikos metų groju gitara. Per tą laiką tikrai ne vieną kartą buvo kilusi tokia mintis. Tuo ir užsiėmiau Dailės akademijoje produkto dizaino studijų metu. Pirmoji gitara „LAVA“ – bakalauro baigiamasis darbas.
– Ką tai reiškia? Ar Lietuvoje tai paklausu?
– Jei kalbėtume apie tai, ką reiškia Lietuvai turėti prekės ženklą, kuris atstovauja muzikinius instrumentus, manau, tai tikrai svarbu. Beveik kiekviena didesnė Europos valstybė turi savo šalies instrumentų gamintojus, ypač elektrinių gitarų. Kalbu ne apie individualius asmenis, kurie gamina gitaras savo malonumui, bet apie įmones, ar plačiau žinomus gamintojus.
Elektrinė gitara – vienas pagrindinių šiuolaikinės muzikos simbolių. Kadangi „LAVA“ gitara išsiskiria savo forma, skambesiu ir ergonomika, kartu su ja populiarinamas ir Lietuvos vardas.
„LAVA“ gitaros skirtos daugiau užsienio rinkai. Žmonių, grojančių gitaromis, pasaulyje yra iš tiesų daug. Tikiuosi, kad ir Lietuvoje bus muzikantų, kurie gros šiomis gitaromis.
– Tai drąsus užmojis. Ar tokiai veiklai užtenka vien dizaino studijų bei pomėgio groti? Gal reikalingas ir muzikinis išsilavinimas?
– Gitaros kūrybos ir gaminimo procese, mano galva, svarbiausia – atsidavimas. Asmeniškai man gitara yra kaip priklausomybė – paėmęs negaliu atsitraukt, nepagrojęs jaučiuosi lyg nesavas.
Taip jau susiklostė, kad pasukau ir dizaino, ir muzikos keliu. Pasirodo, jie vedė į tą pačią pusę. Gitara visada buvo šalia, o dizainas/kūryba – neatsiejama , mano gyvenimo dalis. Pagaliau, tie pomėgiai po truputį susijungią į vieną.
Gitarų kūryba bei gamyba turi daug niuansų. Juos būtina išmanyti, norint sukurti kokybišką instrumentą, ypač tokį, kuris skirtas profesionalams. Tuo domiuosi nuo tada, kai pirmą kartą paėmiau gitarą į rankas. Grojant atsiskleidžia daug kitų subtilumų, kurių niekad neišmoksi iš jokios knygos. Turi tai pajusti.
– Ar tam nebūtinos specifinės žinios? O gal dirbate kartu su patyrusių meistrų komanda?
– Patirtis tikrai svarbi. Teko daug konsultuotis su Lietuvos ir užsienio meistrais. Pagaliau buvo išgryninti keli modeliai. Juos jau galima užsisakyti. Tobulumui ribų nėra – tobulėjam su kiekviena gitara. Komanda po truputį didėja. Kartu auga ir tikslai.
– Kokios reikšmės instrumento skambesiui turi jo forma? Ar dizaineriui svarbu eksperimentuoti su ja?
– Kiekviena forma turi savo skambesį. Tie, kurie sako, jog elektrinei gitarai forma neturi reikšmės, nes viską kuria elektronika, – labai klysta. Kiekvienas medis ar kita medžiaga skamba skirtingai, turi savitą garso atspalvį. Elektronika (garso ėmikliai) tik sustiprina skambėjimą ir išryškina toną.
Man kaip dizaineriui labai svarbu, kad forma nebūtų standartinė, kaip daugumos pasaulio gitarų. Daug dėmesio skiriu formos ir funkcijos santykiui, ergonomikai, grojimo patogumui. „Lavos“ lašo forma man buvo pati priimtiniausia. Ji suteikė instrumentui lengvumo pojūtį, sodresnį skambesį bei vizualinį išskirtinumą.
– Kas yra muzikos instrumento ergonomika?
– Ergonomika – tai patogumas, prisitaikymas prie žmogaus kūno. Gitara yra lengvesnė, kitoje pusėje ji turi gilų išpjovimą, kuris leidžia gitaros korpusui geriau priglusti prie žmogaus. Tokia instrumento forma leidžia muzikantui patogiau jaustis grojimo metu.
– Kodėl pavadinote prekės ženklą „LAVA“?
Lava – tai gitaros koncepcija. Gitaros siluetas, bei ja atliekamos muzikos skambesys susijęs su takumu, amžinybe, su nuolatiniu pulsavimu ir dažnais proveržiais. Paliktos aiškios raudonmedžio/klevo medžio rievės bei juodmedžio pirštlentė – tai tarsi natūralumo, muzikos pulso simboliai. Kaip ir muzikoje, kuriai ši gitara yra skirta: ištęstinės natos, kintanti melodija, muzikinės harmonijos nepastovumas.
– Tai ne vien pomėgis groti? Regis, kalbame apie savitą pasaulėjautą?
– Manau, kad tai labai svarbu kūryboje. Ar tai būtų produkto vystymas, ar muzika. Bandymas susieti kūrybą su žemiškos ar net ne žemiškos kilmės objektais tarsi įkvepia tave patį. Atplyšti nuo kasdienybės, pasinerti į nežinią.
– O kur randate idėjų, kūrybinių minčių?
– Manau muzika susijusi su daugeliu dalykų. Kai groji, apie nieką negalvoji, tik apie tai, kaip gera yra tai daryti. Jau sakiau, kad tai kaip virusas, kaip priklausomybė. Tik vaistų nuo jos nėra ir nereikia.
Kalbant apie tai, iš kur tenka semtis kūrybos idėjų, reikėtų pasakyti, kad daug duoda kelionės, gamta ar pati muzika. Daugybė dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio yra visai su tuo nesusiję, bet tampa naudingi, įstringa galvoje, apsiverčia aukštyn kojom ir tampa kažkuo apčiuopiamu.
