Rugpjūčio 17-22 d. rytais, „SpaceTriplex“ salėje publiką žadins choreografės Birutės Banevičiūtės „Mozaika“ ir Metų scenos menų reiškiniu nominuotas, Menų spaustuvėje sukurtas šokio spektaklis „Contemporary?“. Jungtinė, abiejų spektaklių kūrybinė delegacija, pasirodymus pradės penkiolika minučių po 9 valandos ryto.
Švelnus, spalvotas ir minkštas šiuolaikinio šokio spektaklis 0-3 metų vaikams „Mozaika“ bei ironiškas ir nuoširdus, šiuolaikinio spektaklio kūrybos užkulisius atveriantis „Contemporary?“ – tai rytinis geros nuotaikos ir energijos visai dienai receptas iš Lietuvos. Šokėjai intensyviai ruošiasi tokiam netradiciniam spektaklių laikui, žadėdami atsibusti patys ir pažadinti publiką.
„Edinburgo Fringe yra tikrų teatralų, kūrėjų ir ieškančių naujo teatro, meka, kurioje gali sutikti ir visišką mėgėją iš kaimyninės gatvės, ir akrobatą iš Pietų Korėjos ar Taivanio. Jei pagrindinėje Edinburgo festivalio programoje – pripažinti scenos, muzikos menų vardai, tai čia aibės trokštančių būti nors kiek pastebėtais, nekalbant jau apie apdovanojimus – nuo dienraščio „The Scotsman“ skiriamų Fringe First, Herald Angel iki dar bent 20 kitų. Žinoma, čia vyrauja anglosaksiškoji kultūra, ypač didelis dėmesys kreipiamas į stand-up comedians varžytuves. Tačiau, kaip tik Fringe, galima aptikti ateities teatro kelius, nes čia parodomi įžūlūs, įdomūs, nelaukti eksperimentai, čia sušvyti naujos dramaturgijos žvaigždės, kokios buvo Markas Ravenhillas ar airių dramaturgijos žvaigždė Enda Walshas,“ – didžiausio Europos festivalio užkulisius atveria teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Abiejų lietuviškų spektaklių kūrėjai prisipažįsta, kad visą savaitę kasdien laukiantys pasirodymai reikalaus didelių fizinių jėgų, ypač šokėjams Agnei Ramanauskaitei bei Mantui Stabačinskui, pasirodantiems abiejuose spektakliuose, tačiau jie sutinka, jog tai puiki galimybė ne tik atstovauti savo šaliai, bet ir tikėtis būti pastebėtiems tarptautinės bendruomenės.
„O būti pastebėtais čia dažnai nepriklauso nuo spektaklio kokybės – kai vieną valandą savo kūrybą bet kokiose erdvėse demonstruoja keliasdešimt trupių, ir jų pasirodo keli šimtai per dieną – tai didesnis iššūkis vadybai ir reklamai, o ne kūrėjams. Todėl būsi nors kiek originalesnis, jei nedalinsi savo spektaklio skrajučių ir neklijuosi plakatų, bet apie jį praneši kitaip. Bet šitai taip pat žino visi. Tai mėsmalė, kurioje kiekvienas ne tik stengiasi fiziškai išlikti kelias savaites, bet ir užsitikrinti tolesnes gastroles, pragyvenimą ar tiesiog užmegzti be galo daug kontaktų ir ryte atsibusti skaudančia galva... Tai kietas susidūrimas su rinka ir akių atvėrimas, kas gali vadintis teatro šalimi,“ – įspėjo V. Jauniškis, – „Spektakliams „Contemporary“ ir „Mozaikai“ pakaktų to ir tikėtis – būti pastebėtais. Nes dėl abiejų spektaklių kokybės neabejoju, ir čia belieka palinkėti sėkmės ir ištvermės (kurią užtikrina ne picos, bet šilta sriuba, kaip teigia „Išlikimo Edinburge gidai“).“
