NIKO pasirodymas Vilniaus festivalyje galėjo sukelti nerimą dėl ryškėjančios tendencijos „gaminti tai, ką pirks“, o kvartetas „Mettis“ turėjo nuraminti: akademinės klasikos ateitis – gerose rankose.
Tiesa, savo įvaizdžiu „Mettis“ vaikinai (Kostas Tumosa – smuikas, Bernardas Petrauskas – smuikas, Karolis Rudokas – altas, Rokas Vaitkevičius – violončelė) neatsiliko nuo efektingos NIKO kompanijos: dviejų artistų aukštai sušukuoti plaukai net priminė ekscentriškąjį britų smuikininką Nigelą Kennedy.
Tačiau ansamblio darna, virtuoziška technika, dėmesys subtiliems muzikos niuansams liudijo geriausių kvartetinio muzikavimo tradicijų tąsą. Juk ugdė šį kvartetą ne bet kas, o Vilniaus kvarteto narys – violončelininkas Augustinas Vasiliauskas.
Dvigubas debiutas
Net amerikietiškojo minimalizmo skeptikai turėjo likti patenkinti tą vakarą tarsi vienu atokvėpiu „Mettis“ artistų pagriežtu Philipo Glasso Antruoju styginių kvartetu „Company“, retai skambančiu mūsų scenose.
„Ansamblis patenkino visus lūkesčius – grojo juvelyriškai tiksliai, subtiliai, darniai“, – džiaugėsi jaunimu muzikologė Živilė Ramoškaitė.
Ne veltui jau kelerius metus – nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – „Mettis“ tobulinasi pas žymiausius kamerinės muzikos atlikėjus ir pedagogus Lietuvoje bei užsienyje.
Pernai kvartetas tapo Europos kamerinės muzikos akademijos nariu.
Jis jau laimėjo kelis prizus tarptautinių vasaros akademijų meistriškumo kursuose.
Būtent Europos kamerinės muzikos forumuose vilniečiai susipažino su juose dėstančiais Italijos Kremonos kvarteto artistais, o Vilniaus festivalyje ir pirmą kartą pagriežė kartu.
Priešpaskutiniame festivalio koncerte abu ansambliai įkvėptai atliko dainingą, raiškų Felixo Mendelssohno-Bartholdy Styginių oktetą Es-dur.
Skirtinga patirtis (Kremonos kvartetas gyvuoja nuo 2000-ųjų) jiems nesutrukdė tapti visaverčiais scenos partneriais.
Po koncerto italų muzikantai šaukė „bravo“ jauniesiems kolegoms, o klausytojai ilgai nepaleido artistų iš scenos.
Nežinomas G.Verdi
Vakaro intriga buvo ir Kremonos kvarteto (Cristiano Gualco – smuikas, Paolo Andreoli – smuikas, Simone Gramaglia – altas, Giovanni Scaglione – violončelė) pasirodymas.
Šios šalies atlikėjus retokai girdime savo scenose, o ansamblis atvežė dar ir lietuvių publikai mažai žinomus savo žymių tautiečių kūrinius.
Svečių atliktas Giuseppe Verdi Styginių kvartetas e-moll yra vienintelis išlikęs didžiojo operų kūrėjo kamerinės muzikos opusas. Pats kompozitorius buvo įsitikinęs, kad kvartetas – svetimas Italijos klimatui augalas.
G.Verdi jį parašė laukdamas „Aidos“ premjeros Neapolyje, kai netikėtai susirgo pagrindinio vaidmens atlikėja ir atsirado laisvo laiko. „Nežinau, gražus ar bjaurus tas mano kūrinys, tik esu įsitikinęs, kad parašiau kvartetą!“ – džiūgavo kompozitorius.
G.Verdi skyrė šį kvartetą namų muzikavimui ir netgi neleido jo griežti viešai, kad kūrinys „nebūtų be reikalo sureikšmintas“. Tačiau, nepaisant autoriaus santūrumo, kūrinys sulaukė pripažinimo toli už Italijos ribų. Jame girdimos operos „Aida“ intonacijos.
Praėjusį sezoną Lietuvoje skambėjo kvarteto versija kameriniam orkestrui, atliekama „Kremerata Baltica“ kolektyvo. Dabar pirmą kartą išgirdome ir originalą.
Nustebino dainingumu
Geriausiai, pasak kritikų, Italijos ansamblio veidą atskleidė Luigi Boccherini Styginių kvartetas C-dur.
„Lietuvių muzikantai groja šio kompozitoriaus muziką mocartiškai lengvai, žaismingai, o Kremonos kvartetas nustebino dainingumu. Lankstumas, emocingumas, dainingumas – skiriamieji šio kolektyvo bruožai“, – teigė Ž.Ramoškaitė.
Šį sekmadienį Vilniaus festivalį užbaigs jungtinės keturių šalių pajėgos, diriguojamos Modesto Pitrėno. Solidus klasikos projektas pažymės Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigą.
