Mat pagrindinė operos veikėja Leonora – dvasinės (o galbūt ir fizinės) tvirtybės įsikūnijimas. Norėdama išgelbėti savo karštai mylimą vyrą Florestaną, politinių priešų įmestą į kalėjimą, ji persirengia vyru, pasivadina Fidelijumi (Ištikimuoju) ir įsidarbina padėjėju pas kalėjimo prižiūrėtoją. Ir galiausiai „neįmanoma misija“ jai pavyksta! Opera baigiasi džiaugsmingu finalu.
Pasidžiaugti santuokinės meilės pergale skambant didingai Beethoveno muzikai galima bus jau netrukus – gegužės 15, 16 ir 20 d. O kol kas – keletas statytojų ir atlikėjų minčių apie artėjančią premjerą.
Pasak režisieriaus Oskaro Koršunovo, „Fidelijus“ yra labai aktuali opera – taip pat ir todėl, kad pagrindinė operos veikėja – stipri, savarankiškai priimanti sprendimus moteris. „Kaip mūsų prezidentė“, – pajuokavo režisierius.
Būtent Leonora yra gelbėtoja – ta, kurios rankose ir jos, ir vyro likimas; drauge ji įkūnija visa nugalinčią meilę. Be to, „Fidelijus“ – tai opera apie teisingumą: „Šiandien matome, kad teisingumas ir tiesa dažnai nesutampa, o tai viena svarbiausių „Fidelijaus“ temų. Dažnai teisingumas būna galingųjų rankose, o tiesa – nuskriaustųjų širdyse.“ Galbūt todėl pastaraisiais metais ši opera vis dažniaus statoma daugelyje pasaulio teatrų.
„Tiesa, išėję iš spektaklio žiūrovai vargu ar galės paniūniuoti kurią nors iš operos melodijų,“ – teigia dirigentas, spektaklio muzikos vadovas Martynas Staškus. Mat Beethovenas yra tarsi architektas, jo muzikoje visumą sukuria atskiros detalės.
M.Staškus diriguoja iš savo mokytojo, legendinio lietuvių operos dirigento Jono Aleksos turėtos „Fidelijaus“ partitūros. Iš jos J.Aleksa 1989 m. dirigavo „Fidelijaus“ pastatymą tuomečiame Operos ir baleto teatro scenoje
„Fidelijaus“ scenografija ir kostiumai modernūs, bet drauge belaikiai. Dailininkas Gintaras Makarevičius atsispyrė nuo muzikos: „Nors nesu melomanas, labai mėgstu Beethoveną.“ Aiški klasicistinė muzikos struktūra lėmė scenovaizdžio ritmingumą, o drauge pasufleravo idėją orkestrą įkurdinti pačioje scenoje, kad ir vizualiai jis dalyvautų spektaklyje.
Sandrai Straukaitei kuriant kostiumus svarbiausia buvo įkūnyti spektaklio idėją – kaip galima būtų įsivaizduoti kalėjime atrodančius žmones.
Pagrindinius vaidmenis premjerose dainuos sopranai Rachel Nicholls ir Nomeda Kazlaus bei tenoras Andrew Sritheranas. R.Nicholls dalyvavo ir šio pastatymo premjeroje Bergene, dainuoja tokias partijas kaip Izolda Richardo Wagnerio „Tristane ir Izoldoje“ bei Evą „Niurnbergo meisterzingeriuose“, Ledi Makbet Giuseppe’s Verdi „Makbete“.
Iš Naujosios Zelandijos kilęs A.Sritheranas 2013 m. debiutavo Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje kaip Zygmundas Wagnerio „Valkirijoje“, dainuoja pagrindinius dramatinio tenoro vaidmenis Verdi, Wagnerio, Giacomo Puccini operose.
Nomeda Kazlaus Leonorą dainuos pirmą kartą savo karjeroje. Tarp dainininkės vaidmenų puikuojasi Brunhilda pirmajame lietuviškame R.Wagnerio „Valkirijos“ pastatyme 2007 m. LNOBT. Solistė taip apibendrino diskusijas apie tariamą ar tikrą „Fidelijaus“ feminizmą: „Ši opera išties turi daug sąšaukų su mūsų dienomis. Pavyzdžiui, Europos šalyse net leidžiami įstatymai, įpareigojantys įstaigas ir įmones, kad jų valdyme dalyvautų ne mažiau nei 50 % moterų vadovių. Panašias tendencijas matome ir mūsų operos teatre.“
Solistė nurodė į šalia sėdėjusią LNOBT vadovo pavaduotoją Laimą Vilimienę, kuri pasidžiaugė, jog „Fidelijus“ kaip LNOBT ir Bergeno nacionalinės operos bendras pastatymas jau atkeliavo ir į Vilnių sceną, ir paliudijo premjeros sėkmę Bergene: „Vilniuje tikimės ne mažesnio pasisekimo“.
