Nenuostabu: šio orkestro vadovas – vos ne klasikos šventasis tėvas. Naujokas turėtų pratęsti batutos legendų galeriją. Berlyno filharmonijos orkestrui yra vadovavę Hansas von Bülowas (1887-1892), Arthuras Nikischas (1895-1922), Wilhelmas Furtwängleris (1922-1945 ir 1952-1954), Herbertas von Karajanas (1954-1989), Claudio Abbado (1989-2002). S.Rattle'as sėkmingai perėmė pareigas iš pastarojo.
Vargu ar dar kuris aukščiausios lygos pasaulio orkestras turi tokią autonomiją kaip šis. Berlyno filharmonijos kolektyvo nariai patys priima sprendimus dėl programų ir koncertų, išsirenka savo šefą. Taip yra nuo pat orkestro susikūrimo 1882 metais. Vėliau Berlyno Senatas vis patvirtindavo jo teisę į savivaldą.
123 Berlyno filharmonijos orkestro nariai pirmadienį sprendė, kas taps S.Rattle'o įpėdiniu. Jų uždaras, slaptas balsavimas juokaujant lyginamas su popiežių renkančia konklava, kuri apsieina be baltų dūmų.
Iš pradžių buvo slepiama net susirinkimo vieta – Jėzaus Kristaus bažnyčia, kurioje 7-8 dešimtmečiais beveik visas savo plokšteles su Berlyno filharmonijos orkestru įrašė H.von Karajanas. Orkestrantai dėl slaptumo turėjo netgi palikti už bažnyčios durų mobiliuosius telefonus ir kitus įrašinėjančius prietaisus.
Deja, nepaisant pakartotinių balsavimų, nuomonės išsiskyrė. Tuo metu laimėtojui pagal rinkimų taisykles būtina ryški balsų persvara. Pasak orkestro valdybos nario Peterio Riegelbauerio, procedūrą tikimasi atlikti per ateinančius metus.
Laiko dar yra – S.Rattle'as tik po trejų metų taps Londono simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Tačiau rinktis nelabai yra iš ko: tarsi bijodami netekti savo vedlių, geriausi pasaulio orkestrai suskubo pratęsti jiems kontraktus.
Tinkamiausiu kandidatu pakeisti S.Rattle'ą laikytas 72 metų latvis Marisas Jansonas neseniai pratęsė kontraktą su Bavarijos radijo orkestru iki 2021-ųjų. Tiek pat vadovauti Los Andželo filharmonijos orkestrui tik ką sutiko S.Rattle'o į didžiąją sceną atvestas 34 metų venesuelietis Gustavo Dudamelis.
Nepaprastai vertinamas ir mylimas Vokietijoje 62 metų Riccardo Chailly nuo sausio vadovaus Milano operos teatrui „La Scala“. Dėl kitų gerų kontraktų į postą Berlyne nepretendavo Riccardo Muti ir Yannickas Nézet-Séguinas.
Berlyno valstybinės operos muzikos direktorius – Argentinoje gimęs 72 metų izraelietis Danielis Barenboimas – taip pat atsisakė kandidatuoti į orkestro vadovus, nors vis dar minimas tarp pretendentų. Tačiau maestro yra per daug gerai žinomas Berlyne ir vargu ar įstengtų suteikti pažangumu garsėjančiam kolektyvui naujų, gaivių impulsų.
Tarp kandidatų minimas ir 37 metų latvis Andris Nelsonas. Tačiau jis iki 2019-ųjų vadovaus Bostono simfoniniam orkestrui.
Turbūt paprasčiausia būtų išrinkti Saksonijos valstybinės kapelos Dresdene vadovą 56 metų
Christianą Thielemanną, garsėjantį ištikimybe vokiškam repertuarui. Tačiau daug kam jis atrodo per daug uždaras, konservatyvus, buvo apkaltintas net reakcingomis pažiūromis, yra nepakankamai populiarus tarptautinėje scenoje.
Taigi nepaisant didelės konkurencijos klasikos pasaulyje yra akivaizdus iškilių batutos meistrų badas.
