Balandžio 14 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus rodomas „Įstabusis ir graudusis planas B“, kuriam muziką sukūrė Rūta. Balandžio 16 d. į festivalį sugrįš kadaise čia jau rodyta R.Vitkauskaitės opera „Skylė“. Ją išvysime buvusių Profsąjungų rūmų Kolonų salėje.
Balandžio 17 d. Kolonų salėje įvyks intriguojanti Rūtos ir Švedijos menininkų – dainininkės Åsa Nordgren bei kompozitoriaus Jens Hedman – erdvinės operos tamsoje „Confessions“ premjera. Pakalbinome kompozitorę apie jos operas.
-Apie ką yra „Skylė“ ir „Confessions“?
-Operos „Skylė“ premjera NOA įvyko dar 2009-aisiais. Tuo metu mąsčiau apie paralelinius pasaulius, dimensijas, apie tai, jog mes gyvename keturių matmenų pasaulyje, o yra ir dviejų, ir trijų, ir šešių, ir vienuolikos. Tai ir fizikos atradimai, ir labai graži, šiek tiek reliatyvi filosofija, kurią mums sunku suvokti. Šioje operoje kūrybiškumas ir vaizduotė veržiasi per kraštus.
„Confessions“ koncepija siejasi su krikščioniškaja septynių nuodėmių tradicija. Į ją pažvelgėme ir kritiškai, ir su dideliu susidomėjimu, nes tos nuodėmės šiuo metu yra virtusios privalumais. Tai viduramžių bažnyčios sugalvotas dalykas, už kurį žmonės buvo baudžiami.
Šios operos metu žmonės užsideda kaukes, o mes aplink juos grojame. Kiekvienas atėjęs išsineša savo patirtį, nes klausosi savo vidaus. Tai savotiška vidinė meditacija.
-“Confessions“ kūrėte net kelerius metus. Kokia buvo žmonių reakcija po pirmojo projekto pristatymo Švedijoje?
-Kvietėme vien pažįstamus – visi labai laukė šios operos, nes žinojo, kad ją kūrėme penkerius metus. Taip jau sutapo, kad visi žiūrovai buvo muzikantai, jautriai reaguojantys į kiekvieną garsą, mokantys klausytis. Jie iš karto instinktyviai nėrė į muziką. Buvo net tokių, kurie apsiverkė.
Šia opera mes nenorime parodyti savęs. Labai daug galvojame apie tai, kaip priversti klausytoją pasijusti gerai. Todėl būtų keista, jei kažkam būtų negera. Jeigu kažkam labai nepatiktų, būtų įdomu su tuo žmogumi pasikalbėti ir paklausti, kodėl.
-Šį kartą opera „Confessions“ yra atvira visiems norintiems. Ar yra kažkas, ką turi žinoti žiūrovai prieš „patirdami“ operą?
-Taip, yra keletas momentų. Žiūrovai sėdės tamsoje su akių raiščiais, kurie bus dalijami prieš spektaklį. Perkant bilietus galima pasirinkti vieną iš trijų tipų kėdžių.
„Pasyvios“ kėdės skirtos tiems, kurie yra jautrūs fiziniam prisilietimui ir norėtų jo išvengti. Pasirinkusiųjų „aktyvias“ vietas pojūčiai bus aktyviai kurstomi. Išskirtinė „rausva kėdė“ yra vienintelė ir ji yra nemokama, bet gaunama konkurso būdu.
Vienintelis žmogus, kuris laimės galimybę sėdėti „Rausvoje kėdėje“, patirs ekstremalią akustinio „surroundo“, kvapų, skonio ir prisilietimų ataką . Šią vietą buvo galima laimėti elektroniniu paštu išpažįstant savo nuodėmę.
Žinau, kad su atrinktais dalyviais (jų bus du, nes spektaklis rodomas 18 ir 20 val.) bus pasirašomas kontraktas.
-Jau penkerius metus gyveni ne Lietuvoje, bet prieš tai aktyviai dalyvavai meninėje veikloje čia. Kokius pokyčius matai?
-Įdomu, kad savo namuose visada būni kritiškas. Iš pradžių grįždavau ir į viską žiūrėdavau labai neigiamai. Buvau susižavėjusi Anglija, o čia visur matydavau gerokai žemesnį lygį. Pastaruoju metu mano nuomonė pasikeitė. Čia viskas labai gerai, o talentingų žmonių gimsta visur.
