Prabangus ir pats leidinys, nes, kas itin retai pasitaiko, tai – kūrinių įrašų kompaktinė plokštelė kartu su spausdintomis natomis, kurios yra muzikinio gyvenimo pagrindas. Be to, kūriniai įrašinėti specialiai šiam leidiniui – nenueita lengviausiu keliu, nepasinaudota turimais koncerto įrašais.
„Siekiant kokybės – nepaskubėsi“, – pristatymo metu tvirtino leidinio sumanytoja smuikininkė Rusnė Mataitytė.
Atlikėja buvo surengusi smuiko solo rečitalį Kaune vykstančiame Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kuriame atliko kitų artistų jau anksčiau griežtus bei specialiai jai parašytus kūrinius. Šio koncerto programos pagrindu ir buvo parengtas unikalus lietuvių leidybos baruose leidinys.
Jame – devynių kompozitorių opusai: Jurgio Juozapaičio noveletė „Rusnė“, Broniaus Kutavičiaus „Ten ir atgal II“, Vykinto Baltako „Eine kleine Nachtmusik“, Vytauto Germanavičaus „Šiąnakt mano šešėlis išnyksta sienoje, Vidmanto Bartulio „Tas pats peizažas“, Anatolijaus Šenderovo „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“, Loretos Narvilaitės „Banga palydi paukščio skrydį“, Dalios Raudonikytės-With „Astra“, Jono Tamulionio mažasis ciklas „Keturios stygos“. Atspausdinus natas, kūriniai tapo lengvai prieinami atlikėjams.
R.Mataitytė yra ne tik visų leidinio kūrinių atlikėja, bei ir natų redaktorė. Šiuo metu ji – daugiausia lietuvių muzikos griežianti smuikininkė solistė Lietuvoje. Tai tapo ne tik jos profesijos prioritetu, asmenybine savastimi, bet ir gražiausia sielos gaida.
Šiuolaikinio meno pojūtį R. Mataitytė puoselėja skirdama jam didelę savo repertuaro dalį, įkvėptai interpretuodama įvairių kraštų muziką rečitaliuose, soluodama su orkestrais ir bendraudama su įvairiais ansambliais. Netrumpą, jau beveik 20-ties metų kelią yra nužengęs trio „Kaskados“, kuriame R. Mataitytė muzikuoja su violončelistu Edmundu Kulikausku ir pianiste Albina Šikšniūte.
Tačiau girdėti smuiko solo be jokios palydos – išskirtinis įvykis mūsų padangėje. Tai taip pat yra prabanga, juolab kad R. Mataitytė groja juvelyriškai. Ji nemąsto smulkmeniškai – tiesiog jaučia kiekvieno pokyčio akimirką. Taip kiekvienas kūrinys tarsi įgyja autoriaus portreto pavidalą.
Regis, iš R. Mataitytės atliekamų muzikos kūrinių galėtum surengti parodą. Pavidalų skalė aprėpia plačiausią zoną – nuo trapios vos įžiūrimos grafikos iki netramdomo verksmo.
Artistės intuicija leidžia jai pajusti skirtingą santykį su kūriniais: kartais – „tik“ išryškinti muzikos grožį tarsi nuvalant dulkes, o kartais – savo jausmo jėga muziką pagražinti.
Leidinio pristatymą pagražino tai, kad jame skambėjo labai daug muzikos. Buvo atlika didžioji kompaktinės plokštelės dalis.
Patyrusi vakaro vedėja muzikologė Laimutė Ligeikaitė puikiai suprato vakaro sumanymą – jos ir pašnekovų komentarai apsiribojo keliais infomatyviais ir emocingais sakiniais, netrikdžiusiais vakaro poezijos, kurią kūrė nuostabus smuiko skambesys Bažnytinio paveldo muzieje.
Naujasis leidinys papildė Kompozitorių sąjungos fondo „Šiuolaikinės lietuvių muzikos plėtros“ seriją.
