Prieš pusmetį tapusi Los Andželo filharmonijos simfoninio orkestro vadovo Gustavo Dudamelio asistente 29 metų lietuvė M.Gražinytė trečią kartą atsidūrė JAV kritikų dėmesio centre.
Buvusi vilnietė pirmoji iš tautiečių stojo prie vieno geriausių planetos orkestrų dirigento pulto. Ji vis labiau stiprina savo pozicijas už Atlanto.
Visus tris kartus – sėkmė
Mirga 2013-aisiais pirmą kartą nuvyko į Los Andželą dalyvauti G.Dudamelio įsteigtoje dirigentų tobulinimosi programoje. Jau po savaitės ji debiutavo pagrindinėje Los Andželo koncertų salėje, be repeticijų pakeitusi staiga sunegalavusį prancūzų maestro Ludovicą Morlot.
Tada kritikai lietuvę liaupsino už savitvardą, gebėjimą neprarasti kūrybinės dvasios, sklandų ir įtaigų muzikavimą.
Praėjusią vasarą M.Gražinytė dirigavo Los Andželo filharmonijos orkestrui Johannesą Brahmsą ir Gustavą Mahlerį „Hollywood Bowl“ amfiteatre, kuriame telpa per 17 tūkst. klausytojų.
Pasak „Los Angeles Times“ apžvalgininko Marko Swedo, šioje scenoje net iškiliems maestro pakiša koją akustiniai trukdžiai, ribotas repeticijų laikas, vasariškos orkestro nuotaikos.
Tačiau lietuvė ir vėl sužibėjo. „Tai – didelė naujiena. „Hollywood Bowl“ laimingų atsitiktinumų nebūna“, – raportavo M.Swedas.
Praėjusią savaitę šis kritikas aprašė M.Gražinytės pasirodymą Walto Disney salėje. Koncertas atviliojo į Los Andželą įtakingų muzikos verslo veikėjų iš Čikagos ir Niujorko. Visi bilietai buvo išpirkti.
„Labai greitai mes išmoksime tarti jos vardą – Gražinytė: GRA-chin-tee-eh“, – savo rašinyje ne visai sėkmingai skiemenavo kritikas.
Įkaitino iki švytėjimo
M.Swedas pripažino, kad Walto Disney salėje dirigentei situacija buvo palankesnė negu amfiteatre, bet taip pat neideali. Mat repeticijoms ji turėjo tik savaitę, per kurią orkestras dar dalyvavo ambicingame operos projekte – pagrindinėje Los Andželo koncertų salėje pristatė Unsuk Chin veikalą „Alisa Stebuklų šalyje“.
Taigi koncerto programą turėjo sudaryti gerai žinomi orkestrui kūriniai. M.Gražinytė atmintinai dirigavo Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Pagrobimas iš seralio“ uvertiūrą, Igorio Stravinskio „Petrušką“ ir Ludwigo van Beethoveno Septintąją simfoniją, anot recenzijos, įkaitindama jas iki švytėjimo.
„Įtaigiais, gyvybingais mostais ji ne tik formavo frazes ir rodė orkestrui ženklus, bet ir tarsi siekė įveikti bet kokį pasipriešinimą muzikos varomajai jėgai“, – svarstė recenzentas.
M.Swedą sužavėjo lietuvės gebėjimas panirti į ritminę muzikos stichiją. Jo nuomone, uvertiūroje dirigentę domino ne komiškos operos peripetijos, o W.A.Mozarto pabrėžiamas perkusinis turkiškos muzikos pradas. Ji parodė ir gebėjimą kurti grakščias melodines linijas, išryškinti detales, kartu neprarado nuostabaus energetinio muzikos užtaiso.
„Petruškoje“ M.Gražinytė ne tiek pasakojo istoriją apie atgyjančias lėles, kiek siekė perteikti Rusijos gatvės ir teatro gyvenimo šurmulį.
„Dirigentė neliejo ašarų finale dėl vargšių lėlių, bet vedė natūralų procesą į natūralią baigtį“, – dėstė recenzentas.
L.van Beethoveno Septintojoje simfonijoje jam kvapą irgi gniaužė muzikos gaivališkumas.
Simfonijos akordus kritikas palygino su cheminio mišinio sudedamosiomis dalimis, kapsinčiomis į tirpalą iki sprogimo.
Sprogstamąja energija kunkuliavo M.Gražinytės vienu atokvėpiu padiriguota L.van Beethoveno Septintoji simfonija.
Ieško savo stiliaus
Prieš koncertą lietuvė prisipažino „Los Angeles Times“ dar tik ieškanti savo dirigavimo stiliaus. „Aiškinuosi, kiek dirigentas turi atsiverti orkestrui, jam diktuoti ir jį įkvėpti. Tai įdomi, neišsemiama tema“, – atviravo Mirga.
Muzikė, į simfoninį dirigavimą atėjusi iš chorvedybos, pripažino, kad tai – skirtingos kūrybos sferos, todėl suderinti jas yra sunku. Paskatinta rinktis simfoninį dirigavimą savo profesorių, mergina dar tik tiria, ar šis amplua taps jos stichija, kokia buvo vokalinė muzika.
Mirga praskleidė „Los Angeles Times“ skaitytojams ir savo asmeninio gyvenimo uždangą. Dirigentė tebegyvena Vokietijos mieste Heidelberge, kur dirbo operos teatro kapelmeistere. Šeimos ji nesukūrė, bet nėra vieniša – jos gyvenimo draugas groja perkusiniais instrumentais Heidelbergo orkestre.
Darbas Los Andžele Mirgai gali tapti reikšmingu karjeros postūmiu. Jos pirmtakas, taip pat europietis, čia užsibuvo net šešerius metus, o dabar vadovauja Ciuricho „Tonhalle“ orkestrui Šveicarijoje.
M.Gražinytė paskirta G.Dudamelio asistente dvejiems metams, jau yra pasirašiusi sutartį dėl meno vadovo pareigų Zalcburgo teatre, kurių turėtų imtis šią vasarą. Tačiau po pusmečio jos laukia ir nauja programa „Hollywood Bowl“ amfiteatre.
Karjeros krikštas – operoje
M.Gražinytė 2004 m. baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, vėliau ugdė dirigavimo įgūdžius Austrijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos aukštosiose mokyklose.
Studijuodama pelnė laurus tarptautiniame dirigentų konkurse Stavangeryje, jaunųjų choro dirigentų konkurse Budapešte, visos Vokietijos aukštųjų muzikos mokyklų orkestrinio dirigavimo konkurse Leipcige. 2012 m. M.Gražinytei atiteko Zalcburgo festivalio ir „Nestle“ kompanijos įsteigtas Jaunojo dirigento prizas, į kurį pretendavo 91 menininkas iš 14 šalių.
Nuo 2011 m. Mirga dirbo Heidelbergo operos teatro Vokietijoje, vėliau – Berno operos Šveicarijoje kapelmeistere, ten sulaukė pripažinimo savo parengtomis premjeromis. Pernai ji pasirašė sutartį eiti Zalcburgo teatro meno vadovo pareigas – buvo atrinkta iš 180 pretendentų.
M.Gražinytė koncertavo su Bonos Beethoveno, Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu, Vakarų ir Pietų Vestfalijos bei Heidelbergo filharmonijų orkestrais, „Camerata Salzburg“ ir kitais Austrijos, Šveicarijos, Suomijos orkestrais, Kauno simfoniniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais.
