„Ji buvo begalinio gerumo, begalinės vidinės šviesos. (...)
Dar dabar yra likusios jos man rašytos žinutės ir tiesiog ji už
viską visada padėkodavo: jeigu ateini ją pasveikinti, po to
atsiunčia nuostabiausią žinutę: kad glaudžia prie širdies, kad
esu jai šviesulys...“, – susijaudinusi kalbėjo G.Balandytė.
Aktorė sakė besidžiaugianti, kad su ilgamete kolege ir
artima drauge dar spėjo nusifilmuoti režisieriaus Algimanto Puipos
filme „Edeno sodas“.
„Ji buvo be galo talentingas žmogus, nuostabiausių vaidmenų
sukūrusi, buvo be galo graži, aristokratiško veido“, – kalbėjo
G.Balandytė.
Aktorė prisiminė, kaip D.Juronytės vyras Leonardas Zelčius
žmoną parsivežė iš Panevėžio, gavęs teatro vadovo Juozo
Miltinio sutikimą.
„Linkiu Danutės dukroms stiprybės, tvirtybės. Prarasti tokią
mamą ir tokią močiutę – labai sunku. Visas mamas vaikai myli,
bet kai yra nepaprastai gera mama, nuostabiausia, švytinti tuo
atsidavimu ir meile... Jai viskas buvo labai svarbu, bet šeima buvo
ypatingai išreikšta joje“, – kalbėjo G.Balandytė.
Pasak jos, D.Juronytę palaužė gripas. Aktorei buvo 82-eji.
D.Juronytė nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo
1954-ųjų buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė ir
režisierė.
Ji sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos
filmuose.
Reikšmingiausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“
(1955 m.), Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956 m.),
Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957 m.), motina Keit –
„Visi mano sūnūs“ (1962 m.), Magdalena – „Bernardos Albos
namai“ (1964 m.), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965 m.),
Marija Bežat – „Moljeras“ (1968m .), Aura „Šventežeryje“
(1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.),
Aleksandra – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija –
„Paskutinieji“ (1978 m.).
Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš filmų bei
televizijos spektaklių – Angelė iš filmo „Birželis vasaros
pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969 m.), Konstancija – „Tadas
Blinda“ (B.Bratkauskas, 1972 m.), Rūta „Suaugusiųjų
žaidimai“ (rež. A. Kundelis, 1967m.), Kalvaitienė „Žentas“
(rež. M. Karklelis, 1976 m.).
D.Juronytė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos
serialų heroję: Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M.
Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V.
Bačiulis, 1985 m.). Taip pat drauge su sutuoktiniu Leonardu
Zelčiumi nuo 1993 iki 2000 metų filmavosi gerai žinomame
televizijos seriale „Giminės“.
2013-aisiais menininkė apdovanota „Fortūnos“ statulėle
už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Kultūros ministerijos
apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“.
Velionė pašarvota Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje
scenoje. Laidotuvės vyks pirmadienį 13 val. Petrašiūnų kapinėse.
