Menininkas buvo žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) veikėjo Leono Sapiegos Vilniaus rūmų kapelos pažiba, produktyvus ir gerai žinomas aplinkiniuose kraštuose kūrėjas. Dauguma jo kompozicijų turėjo skambėti Sapiegų aplinkoje, jų funduojamose bažnyčiose, Vilniaus katedroje ir Žemutinės pilies rūmuose.
Tarnavo LDK didikui L.Sapiegai
Pagal to meto papročius G.B.Cocciola greičiausiai lydėdavo savo darbdavį į jo funduotas bažnyčias ir vienuolynus, dalyvavo svetur vykusiose rūmų iškilmėse bei bažnytinėse apeigose. Tokiose kelionėse muzikai vieni iš kitų kopijuodavo spausdintas ir rankraštines natas, keisdavosi repertuaru. Taip jų kūryba sklido Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) ir Vakarų Europos kraštuose. Tad kodėl kūrėjas buvo pamirštas?
Jei ne senieji žinynai, užsienyje išleisti G.B.Cocciolos kūrybos rinkiniai, šiandien gal diskutuotume, ar jis apskritai dirbo Vilniuje. Vieno įdomiausių to meto Lietuvos muzikinės kultūros paminklų – Sapiegų albumo – rankraštyje nenurodyti kūrinių autoriai, o kaip tik tada G.B.Cocciola tarnavo Sapiegoms, tad greičiausiai buvo vienas albumo autorių.
Tais laikais Lietuvoje nebuvo natų leidėjų, todėl muziko kūriniai išliko aplinkiniuose kraštuose sudarytuose natų rankraščiuose. Juos prieš dešimtmetį surinko ir iššifravo lenkų muzikologė Irena Bienkowska, o šios muzikos skambesį pabandė atkurti ir įamžinti muzikos įrašų leidykla „Semplice“, pasitelkusi tarptautinį senosios muzikos ansamblį „Canto Fiorito“.
Šeštadienį 14 val. Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ ansamblio „Canto Fiorito“ vadovas brazilų fleitininkas Rodrigo Calveyra, dainininkė Renata Dubinskaitė ir leidyklos „Semplice“ vadovė Rūta Skudienė pristatys ką tik išleistą XVII a. LDK muzikos albumą „Deus, Deus meus“, kuriame – net 11 G.B.Cocciolos kūrinių bei trys kitų ATR didikams tarnavusių italų kompozitorių kūriniai.
Sunkios skambesio paieškos
Kaip G.B.Cocciolos laikais skambėjo šios kompozicijos, galima tik spėlioti. XVII a. rankraščiuose muzika būdavo užrašoma be ornamentuotės, takto brūkšnių, nenurodant instrumentų. Jos pulsą lemdavo tekstų prasmė ir širdies plakimas. Atlikėjams reikėdavo gerai jausti vienam kitą. Toks glaudus muzikantų tarpusavio kontaktas šiandien išlikęs, ko gero, tik džiaze.
Šiuolaikiškais rašmenimis perteikti visų senųjų partitūrų niuansų net neįmanoma – nėra atitikmenų jų ženklams. Todėl norint atkurti ankstyvojo baroko muziką, reikia išmanyti to meto koncertinę praktiką, turėti žinių apie socialinį, religinį, kultūrinį gyvenimą.
„Senosios muzikos įrašai – nepaprastai sunkus darbas, – pripažino „Semplice“ direktorė R.Skudienė. – Tarkime, G.B.Cocciolos kūrinius muzikantams reikia studijuoti ne vienerius metus, kad taptų aišku, kaip juos atlikti. Kai kurioms kompozicijoms reikia ne tik žinių, bet ir gebėjimo improvizuoti.“
Anot leidėjos, senąją muziką įrašinėjantis garso režisierius taip pat turi ją išmanyti, žinoti istorinių instrumentų skambesio ypatumus.
Nieko keista, kad pirmasis „Semplice“ bandymas užfiksuoti G.B.Cocciolos kūrybą buvo nesėkmingas. Tačiau R.Skudienė nenuleido rankų – ji sukvietė į Vilnių tuos pačius solistus antrą kartą, tik dabar atsisakė choro.
Mat G.B.Cocciolos kūrybą galima atlikti įvairiomis sudėtimis. Jo paties ranka rašytų rankraščių apskritai nėra išlikę, o perrašinėtojai sukurdavo skirtingas instrumentuotės versijas, nes kapelų instrumentai skyrėsi.
„Ši muzika – tai nepažinta žemė. Kitas senosios muzikos ansamblis galbūt ją atliks visiškai kitaip“, – aiškino R.Skudienė.
Prilygsta geriausiems italų meistrams
„Semplice“ leidykla jau beveik 3 dešimtmečius tyrinėja mažiau žinomus lietuvių muzikos kultūros klodus. „Deus, Deus meus“ – jau ketvirtoji šios leidyklos senosios muzikos plokštelė, išleista talkinant LDK muzikinio paveldo tyrinėtojai Jūratei Trilupaitienei.
Būtent ši mokslininkė atkreipė leidyklos dėmesį į G.B.Cocciolos palikimą. „Tai europinio masto kompozitorius, prilygstantis savo kūryba geriausiems italų meistrams, – mano muzikologė. – Jo kūriniuose apstu tiems laikams dar retų muzikinės kalbos naujovių. Jo muzikos kompozicinės technikos įvairovė liudija išskirtinį kūrėjo talentą“.
Nežinia, kaip būtų susiklosčiusi G.B.Cocciolos karjera, jei jis būtų tarnavęs italų dvare. Galbūt šiandien jis būtų muzikos istorijos garsenybė? Deja, istorija kūrėjo nepasigailėjo – G.B.Cocciolos vardas buvo užmirštas.
Naujasis jo kūrybos albumas taps pirmąja gaire kitiems šios gražios muzikos atlikėjams.
Įdomu, kad būtent G.B.Cocciolos muzika 2012 metais subūrė atlikėjus iš Lietuvos, Lenkijos, Šveicarijos, Belgijos, Brazilijos bei kitų šalių į ansamblį „Canto Fiorito“. Grupė debiutavo šio LDK muziko kūriniais ir nuo tada ypatingą dėmesį skiria LDK muzikiniam paveldui.
Naujas muzikos leidyklos „Semplice“ albumas „Deus, Deus meus: Giovanni Battista Cocciola“ bus pristatomas Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ vasario 21 d. 14 val.
