Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) 26-ojo gimtadienio koncerte Vilniaus Kongresų rūmuose, Gintaro Rinkevičiaus diriguojamam orkestrui griežiant Gustavo Mahlerio Antrąją simfoniją, iš niūrių autoriaus apmąstymų tarsi tyčiojosi nerūpestinga muzikėlė, išnyranti salėje pačiais netinkamiausiais momentais. Negana to, vėliau į muzikinę „Žmogaus gyvenimo alegoriją“ – taip vadinamas vienas genialiausių G.Mahlerio veikalų – šių dienų dvasios įliejo ir mielas „Nokia“ motyvas.
Tačiau maestro ranka nesudrebėjo – jis nuosekiai kūrė iš spalvingų simfonijos epizodų didingą misteriją, atskleisdamas vis naujų orkestro veidų. Kad ir kiek murmėtų specialistai, esą G.Rinkevičius nepaisė kompozitoriaus nurodytų tempų, klausytis jo interpretacijos buvo įdomu, ji įtraukė.
Prie vakaro sėkmės prisidėjo ir puikiai dainavę Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis) bei atvykusios iš Eseno lietuvių solistės – sopranas Sandra Janušaitė ir mecosopranas Ieva Prudnikovaitė.
Pusantrų metų padirbėjusi Vokietijoje mūsų operos primadona S.Janušaitė negailėjo komplimentų dirigentui. „Su G.Rinkevičiumi dainuoti labai lengva – jis viską parodo mostais, o Esene kartais tenka plaukti pačiai. Lietuvoje yra daug gerų dalykų, kartais jų neįvertiname“, – pripažino solistė.
Ko gero, ne už kalnų laikai, kai patys kalbėsime apie šias dienas su ilgesiu. Juk nedaug beliko tokių pasišventėlių, kaip mūsų muzikantai, už menką atlygį dirbantys netausodami jėgų – iš pašaukimo. O tautiniai orkestrai, tokie kaip Lietuvoje, turbūt yra išlikę tik šioje Europos dalyje.
„Labai tikiu, kad mes reikalingi publikai. Tikiu muzikos galia“, – kalbėjo G.Rinkevičius orkestro gerbėjams po koncerto. Jis netgi padėkojo publikai, kad ši „sugebėjo išklausyti" tokią ilgą ir sudėtingą simfoniją, nors veikiau turėjo už ką ją pabarti.
Tačiau idealizmas G.Rinkevičiui visada atverdavo duris ir leisdavo įgyvendinti ambicingus projektus.
Neveltui ir 26-asis LVSO gimtadienis sutapo su dosniais šalies valdžios pažadais solenizantui. Mat jo išvakarėse paviešintas ketinimas paversti apleistus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus daugiafunkciniu kultūros renginių, konferencijų ir kongresų centru, kuriame atsirastų vietos ir G.Rinkevičiaus įkurtam kolektyvui.
„Tačiau kelsimės iš Kongresų rūmų tik tuo atveju, jei gausime geros akustikos salę, tinkamą ir koncertams, ir operos spektakliams. Dar vienos arenos šalies kultūrai tikrai nereikia“, – pabrėžė maestro.
