Gal dėl to, kad maestro sulaužė tradiciją rengti savo ciklo vakarus „Piano.lt“ koncertų sezono pabaigoje? Tačiau tam buvo svarios priežastys.
Elegiškas atsisveikinimas
„Norėjau užbaigti Richardo Strausso metus atlikdamas vieną paskutiniųjų ir svarbiausių jo kūrinių – „Metamorfozes“, - aiškino D.Geringas.
Šią persmelktą liūdesio, užburiančio grožio muziką pats autorius vadino viso savo gyvenimo atspindžiu ir kūrybos apibendrinimu.
Orkestrinė „Metamorfozių“ versija yra nepaprastai populiari pasaulyje, o lietuvių publika turėjo retą progą išgirsti jau po kompozitoriaus mirties pagal jo eskizus parengtą kūrinio versiją septetui.
Pernai už jos įrašą su šveicarų kvartetu D.Geringas pelnė prestižinį Vokietijos muzikos verslo sąjungos „Echo Klassik“ apdovanojimą. Kamerinės versijos premjerą Lietuvoje maestro įspūdingai pristatė su kvartetu „Art Vio“, smuikininku Kristijonu Venslovu, altininke Birute Bagdoniene ir kontrabosininku Donatu Bagursku.
Įpūtė klasikai naujos gyvybės
Tačiau dar svarbesnis violončelės garsenybės apsilankymo Lietuvoje tikslas buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio jubiliejaus paminėjimas. Praėjusį šeštadienį kompozitoriui būtų sukakę 95-eri.
Violončelininkas šia proga kartu su kompozitoriaus anūke pianiste Indre Baikštyte prikėlė naujam gyvenimui E.Balsio baleto „Eglė – žalčių karalienė“ ir Trečiojo smuiko koncerto muziką.
„Mane taip sužavėjo šie kūriniai, kad kilo didžiulis noras sudėlioti iš jų siuitą, kurią būtų įdomu griežti violončele“, - pasakojo D.Geringas.
„Piano.lt“ ir E.Balsio minėjime Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis pristatė šio spalvingo, vientiso, emocingo kūrinio premjerą.
Sėkmės sulaukęs autorius sakė turėjęs į ką atsiremti: „I.Baikštytė žino savo senelio baletą ir Koncertą kiekviena kūno ląstele, gyvena ta muzika, padėjo man ją geriau suprasti. Kai neįmanoma pasitarti su kūrėjais, gali padėti jų palikuonys. Esu laimingas, kad galiu su jais groti“.
„Piano.lt“ nuskambėjo ir naujai suredaguotos Balio Dvariono pjesės „Introdukcija ir rondo“ premjera, atlikta maestro su kompozitoriaus anūku pianistu Justu Dvarionu. Paskutiniaisiais kompozitoriaus gyvenimo metais išleistas kūrinys ne visiškai atitiko jo vizijas, tad sūnus kompoziciją patobulino.
Leis lietuvišką plokštelę
Jau kelerius metus D.Geringas, pelnęs daugybę tarptautinių premijų už savo kompaktines plokšteles, įrašinėja naujam albumui lietuvių klasikų kūrinius su jų atžalomis – įgrojo muzikos su Birute Vainiūnaite, Jurgiu Karnavičiumi, Roku Zubovu, šiuo metu įrašinėja Koncertinę siuitą pagal E.Balsio muziką su I.Baikštyte ir B.Dvariono pjesę su J.Dvarionu.
Parodyti publikai įrašams išmoktus kūrinius - koncertų „D.Geringas ir draugai“ tradicija.
„Man įdomu groti pažįstamų žmonių ir tų, kuriuos pažinojau, muziką. Esu bendravęs dar su šviesaus atminimo Stasiu Vainiūnu, B.Dvarionu.
Mano mama dirbo ligoninėje, kurioje gydėsi B.Dvarionas, dainuodavo jam žydų dainas. Aš taip pat pas jį lankiausi, mokiausi su jo vaikais.
B.Dvarionas asmeniškai manęs paprašė atlikti violončele jo pjesę „Prie ežerėlio“. Atvažiavęs į Lietuvą po ilgos pertraukos, aš jau pirmame savo koncerte apie tai papasakojau lietuvių publikai ir pagriežiau „Prie ežerėlio“ kompozitoriaus atminimui“, - pasakojo menininkas.
Nori pagroti viską
D.Geringas ir savo solinę programos dalį „Piano.lt“ koncerte sudarė iš dar negirdėtų Lietuvoje, jam itin artimų kūrinių. Tai – Anatolijaus Šenderovo „Cantus Jascha Heifetz“ versija violončelei bei jo paties sumanytas, mokytojui Mstislavui Rostropovičiui skirtas skirtingų autorių (K.Pendereckio, G.Kančelio, J.S.Bacho) kūrinių Triptikas.
Retai iš scenų girdime tokį vidinės energijos, patirties ir apmąstymų išlydį, kai neįmanoma išskirti vienos ar kelių koncerto viršūnių, bet visas koncertas yra gyvas nervas, tarsi asmeniška artistų išpažintis. Toks buvo D.Geringo ir jo bendraminčių pasirodymas „Piano.lt“.
„Neskaičiuoju, kiek programų parengiu per metus. Noriu pagroti viską“, - prisipažino maestro.
Jis kasmet rengia rečitalius savo vasaros mokyklose Sienoje (Italija), Interlachene (JAV), Uzedome (Vokietija) - per 10 metų ten nė karto neatliko to paties kūrinio.
Maestro norui lemta išsipildyti jau vien dėlto, kad ciklas „D.Geringas ir draugai“, anot jo, tęsis dar bent 30 metų.
