Sekmadienio programoje „D.Geringas ir draugai“ maestro atliks visą pluoštą Lietuvoje dar neskambėjusių kūrinių, tarp jų – savo sukomponuotą Koncertinę siuitą pagal Eduardo Balsio muziką. Šią kompoziciją išgirs ir LMTA rengiamo E.Balsio 95-ajai sukakčiai skirto koncerto publika.
Premjeros išvakarėse pakalbinau D.Geringą.
-Jūs pelnėte daugybę apdovanojimų už savo atlikėjišką, pedagoginę veiklą, įrašus. Pats naujausias – šiemetis „Echo Klassik“ apdovanojimas už čekų kamerinės muzikos albumą. Sukaupėte neįtikėtinai didelį ir įvairų repertuarą. Kodėl sumanėte dar ir pats komponuoti?
-Šią vasarą gastroliuodamas Japonijoje turėjau daug laisvo laiko – galėjau klausytis muzikos ir atradau E.Balsį. Mane sužavėjo jo baletas „Eglė – žalčių karalienė“. Pastebėjau, kad Eglės ir Žilvino Adagio puikiai skambėtų atliekamas violončele.
Kai išgirdau ir šio kompozitoriaus Smuiko koncertą, man kilo didžiulis ūpas imtis siuitos, sudėlioti iš abiejų kūrinių muzikos visiškai naują kompoziciją, kurią būtų įdomu griežti violončele.
Kadangi E.Balsio duktė Dalia manęs paprašė pagroti kompozitoriaus metinių minėjime, nutariau pratęsti ir savo seną projektą – lietuvių muzikos įrašus su kompozitorių vaikais ir vaikaičiais.
Jau įrašėme kūrinius su pianistais Birute Vainiūnaite, Jurgiu Karnavičiumi, Roku Zubovu. Dabar įrašinėsime Koncertinę siuitą su Indre Baikštyte, Balio Dvariono „Introdukciją ir rondo“ su Justu Dvarionu.
Gražia tradicija tapo įrašams išmoktus kūrinius parodyti publikai „Piano.lt“ cikle „D.Geringas ir draugai“. Taigi šiandien čia nuskambės Koncertinės siuitos pagal E.Balsio muziką ir B.Dvariono „Introdukcijos ir rondo“ naujos versijos premjeros. Be to, pirmą kartą Lietuvoje atliksiu Anatolijaus Šenderovo „Cantus“, sukurto Jashos Heifetzo konkursui, violončelės versiją.
Kad koncertai būtų įvairesni, visada įtraukiu į jų programas didelį užsienio autoriaus kūrinį. Šį kartą su styginių kvartetu „Art Vio“ ir kitais muzikantais atliksime Lietuvoje nežinomą Richardo Strausso „Metamorfozių“ versiją septetui. Tai bus simbolinis šio kompozitoriaus metų pabaigos akcentas.
-Kodėl jums svarbu įsiamžinti su kompozitorių atžalomis?
-Tai nėra savitikslis gražus gestas. Kai negali pasitarti su kūrėjais, gali padėti jų palikuonys. Jie gyvena ta muzika ir padeda man ją suprasti.
Tarkime, I.Baikštytė žino savo senelio baletą ir Smuiko koncertą kiekviena savo kūno ląstele, kaip ir J.Karnavičius ar J.Dvarionas – savo senelių kūrinius. Tą patį galiu pasakyti apie visus šio projekto partnerius. Esu laimingas, kad galiu su jais groti.
-Kodėl taip mylite lietuvių muziką?
-Man įdomu groti pažįstamų žmonių ir tų, kuriuos pažinojau, kūrinius. Esu dar bendravęs ir su šviesaus atminimo Stasiu Vainiūnu, B.Dvarionu.
Mano mama dirbo ligoninėje, kurioje gydėsi B.Dvarionas, dainuodavo jam žydų dainas. Aš taip pat pas jį lankiausi, mokiausi su jo vaikais. Mano dėdė buvo kompozitoriaus bičiulis.
B.Dvarionas asmeniškai manęs paprašė atlikti violončele jo pjesę „Prie ežerėlio“. Atvažiavęs į Lietuvą po ilgos pertraukos, aš jau pirmame savo koncerte apie tai papasakojau lietuvių publikai ir pagriežiau „Prie ežerėlio“ kompozitoriaus atminimui.
Šiandien „Piano.lt“ salėje grosime su pianistu J.Dvarionu naują jo senelio „Introdukcijos ir rondo“ redakciją. Paskutiniaisiais kompozitoriaus gyvenimo metais išleistas kūrinys ne visiškai atitiko jo pageidavimus, tad jo sūnus kompoziciją pataisė. Pirmą kartą atliksime jos naują versiją.
-Gyvenate Berlyne, dėstote JAV, muzikuojate Europoje, Amerikoje, Azijoje. Ar Vakarai domisi jūsų lietuvišku repertuaru?
-Visur jį groju. 2011-aisiais Uzedomo festivalyje Vokietijoje atlikau net vienuolikos lietuvių kūrinius.
Visame pasaulyje grojau Vytauto Barkausko, A.Šenderovo, Broniaus Kutavičiaus muziką. Didelės sėkmės sulaukiau Vokietijoje ir Italijoje grieždamas Osvaldą Balakauską. Vakaruose yra puikiai vertinamas Günterio Hänsslerio kompanijos išleistas man dedikuotų šio autoriaus kūrinių albumas.
Vokietis G.Hänssleris išleido net tris lietuviškos muzikos plokšteles – su O.Balakausko, A.Šenderovo ir Vytauto Laurušo kūriniais violončelei. Jis labai didžiuojasi šia serija.
Kovo 11-ąją vien lietuvišką muziką grosiu koncerte „Taip skamba Lietuva“ Berlyne, Finansų ministerijoje. Jis rengiamas euro įvedimo Lietuvoje proga.
