Lietuvoje įprasta statyti klasikinius šokius pagal šiuolaikinę muziką. Baletas „Vaivos juosta“ netradicinis, nes tai – šiuolaikinis šokis pagal klasikinę muziką. Jam pasitelktos šviesos ir vaizdo projekcijos išlaisvino kūrėjų fantaziją. Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kai scenoje pasirodė elektriniai žaibai, kuriuos svaidė Perkūnas.
Vaizdo projekcijų dėka Perkūno personažas atrodė grėsmingas ir rūstus, o gintarinė Perkūno pilis jūros dugne, kurioje Perkūnas įkalino Vaivą, bylojo, jog gintaro rūmai gali būti ne tik pasakiškai gražūs, bet ir niūrūs, persmelkti vienatvės ir ilgesio, kuriuos išgyvena Vaiva.
Pagrindinį Vaivos vaidmenį atlikusi Grytė Dirmaitė pavergė savo nuoširdumu scenoje. Šokėja perteikė Vaivos nuolankumą, susitaikymą su likimu ir kartu kančią būnat su nemylimu Perkūnu.
Šokėjas Naglis Bierancas atliko kiršintojo Velnio vaidmenį. Jis išsiskyrė iš kitų aukštakulniais. Tai nustebino, nes šokti baletą su paaukštintais batais yra nemenkas iššūkis, bet vaikinassu juo puikiai susidorojo. Kanopų kaukšėjimas prikaustė dėmesį – kur pasirodo pinčiukas, ten apstu intrigų.
UAB „Puantas“ vadovas Kęstutis Vaitiekus premjeroje džiaugėsi, kad režisierė M.S. Šimulynaitė atrado šį šokėją tokiam charakteringam vaidmeniui. „V.Jakubėno muzikos klausiausi pirmą kartą. Šokti baletą pagal tokią sudėtingą muziką yra aukštasis pilotažas. Tačiau kūrėjams pavyko prikaustyti žiūrovų dėmesį nuo spektaklio pradžios iki pabaigos“, – pripažino K.Vaitiekus.
„Vaivos juosta“ sutraukė daug meno profesionalų. Choreografas Jurijus Smoriginas džiaugėsi jau vien tuo, kad spektaklis išvydo dienos šviesą. „Sveikintina, kad talentinga režisierė Marija Simona ėmėsi šio darbo, – sakė J.Smoriginas. – Niekas nežino, kaip sunku būti režisieriumi, kiek nervų prarandama, kiek žilų plaukų atsiranda. Tai vergo profesija. Baleto spektaklyje viskas, kas vyksta scenoje, priklauso nuo režisierės. Simona labai gerai kuria duetus, įdomi jos sumanyta scenografija. Matosi, kad įdėta daug darbo. O kompozitoriaus V. Jakubėno muzika išties sudėtinga, reikia mokėti ją perteikti. Linkiu Marijai Simonai ir toliau statyti baleto spektaklius“.
Televizijos režisierė Laima Lingytė taip pat negailėjo gerų žodžių premjerai: „Man ypač patiko spektaklio scenografija. Buvo malonu filmuoti šį pasirodymą, nes nereikėjo ieškoti herojų tamsioje scenoje. Teatras turi būti šviesus, o ne juoda skylė, kurioje kažkas šoka. Artistų šokyje pajutau legendos dvasią, vyravo pasakiška nuotaika.“
Baleto šokėjas Petras Skirmantas išskyrė šokėjus Andrių Butkį, Žilviną Beniuševičių ir N. Bierancą, įtaigiai perteikusius režisierės mintis. Jis džiaugėsi Marijos Simonos ryžtu statyti baletą pagal lietuvišką muziką.
Pasak V.Jakubėno draugijos prezidentės Irenos Skomskienės, jaunieji baleto šokėjai „Vaivos juostoje“ darė stebuklus. „Matėsi, kad artistai įsigilinę į savo vaidmenis, nuoširdžiai juos atliko. Man patiko Vaivos (Grytė Dirmaitė) ir Straublio (Andrius Butkys) duetas, efektingai pirmame veiksme pasirodė piktosios jėgos. Perkūno (Žilvino Beniuševičiaus) ir Velnio (N. Bieranco) personažai buvo labai įspūdingi.
20 metų siekėme parodyti žiūrovams baletą pagal V.Jakubėno muziką. Nesulaukėme valstybės paramos, bet mus parėmė kompozitoriaus sesers dukra Erika Brook ir ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai“- pasakojo I. Skomskienė.
„Vaivos juosta“ – tai nacionalinė vertybė, svarbus žingsnis puoselėjant lietuvišką kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą. Prieš metus išgirdusi „Vaivos juostos“ muziką, M.S.Šimulynaitė suprato, kad ji artima šiuolaikiniam šokiui. Gal dėl to šis kompozitoriaus V.Jakubėno kūrinys taip ilgai klajojo po pasaulį, neišgirstas ir neįvertintas choreografų?
Deja, daugiau „Vaivos juostos“ spektaklių nenumatyta. Negi taip sunkiai scenos siekęs spektaklis nugrims į užmarštį?
