„Aronijos M. uvertiūra: 11 dalių apie uogos esmę“ – toks kūrinys praėjusį sekmadienį nuskambėjo festivalyje „Interpretations“ Briuselyje, šiuolaikinės muzikos ir garsų meno fabrike „Q02“.
Tarp kompozicijos autorių ir atlikėjų buvo ir lietuvė – Londono Karališkosios muzikos akademijos doktorantė R.Vitkauskaitė.
Piešė ant liežuvių
Prieš koncertą Rūta dar surengė kūrybinę laboratoriją savanoriams uvertiūros choristams. Tačiau ne tam, kad suvaldytų jų dainavimo įgūdžius. Savanoriai turėjo tik imituoti aronijos garsus.
Kodėl gi ne, jei vienas projekto dalyvių – elektroninės muzikos instrumentų kūrėjas – net sugebėjo paversti garsais chemines aronijų savybes?
Kūrinio įkvėpėjas Briuselio menininkas Bartaku jau penkerius metus tyrinėja Aronia melanocarpa – mums puikiai žinomas juodavaisių aronijų uogas, iš kurių spaudžiamas vynas ir sultys, verdamos uogienės.
„Aronijos“ uvertiūrą tarptautinė kompanija atliko jau kelis kartus, tarp jų – Rygos, Europos kultūros sostinės, programoje.
„Buvo smagu – muzikavome, gaminome aronijų dažus, piešėme jais žmonėms ant liežuvių“, – prisimena R.Vitkauskaitė.
Kūrinys – tai tyrimas
„Kuo toliau, tuo labiau įsitraukiu į tokią kolektyvinę kūrybą“, – prisipažino 30 metų kompozitorė, jau susikūrusi Lietuvoje įdomių tarpsritinių projektų rengėjos vardą.
Tačiau Rūta pabrėžė anksčiau bendradarbiavusi tik su skirtingų sričių menininkais, o dabar įsitraukusi į radikalesnę kūrybą.
„Bendrauju ne tiek su menininkais, kiek su įvairių objektų tyrinėtojais. Mūsų kolektyvinės kūrybos rezultatas būna nevisiškai muzikos kūrinys, – aiškino menininkė. – Tai nauji, dar neįvardyti žanrai. Tarkime, aš mielai imčiausi projekto apie vandens virsmą ledu.“
Rūtai nerūpi publikos pripažinimas: „Tai šalutinis dalykas. Jei pripažinimas neateina, nėra tragedijos. Pati kūryba, tyrinėjimas, eksperimentai man teikia didžiulį malonumą, kad ir kuo jie baigtųsi. Todėl neklausiu savęs, kam tai darau.
Pažinimo džiaugsmas ir noras kurti, o ne pripažinimas yra mano gyvenimo variklis.“
Ateities nuojautos
Iš pirmo žvilgsnio tokie neaiškaus žanro projektai gali pasirodyti lyg kvailiojimas.
Tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, menininkas Bartaku savo eksperimentus sieja su naujų energijos šaltinių paieškomis.
Be visa kita, jis savo kūrybinėse laboratorijose tyrinėja šviesos energijos, augalų ir žmogaus kūno sąveiką.
Vienas jo veiklos partnerių – Londono Šv.Martyno meno ir dizaino koledžo Ateities tekstilės skyrius, kuriantis fantastinius ateities scenarijus.
Viena jo vizijų yra tokia: mūsų palikuoniai po 50 ar 100 metų avės žemuogių stiebų batus, vilkės vaisių drabužius. Mat pasaulį perkurs biologai ir genetikai, atversiantys menui ir verslui visiškai naujus įkvėpimo šaltinius ir žaliavų klodus.
Gal menininkai ekscentriška kūryba jau pranašauja šį proveržį?
Kūriniai primena gamtinius gaivalus
R.Vitkauskaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesoriaus V.Barkausko kompozicijos klasę, šiuo metu yra Londono karališkosios muzikos akademijos doktorantė.
Dar studijuodama kompozitorė dalyvavo daugelyje naujosios muzikos festivalių Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų – „YOUrope Together“ Esene (Vokietija), „Gaudeamus“ muzikos savaitėje Amsterdame (Olandija), Aldeburgo festivalyje (Anglija).
2008 m. R.Vitkauskaitės opera „Džuljeta ir Džuljeta“, sukurta Naujajai operos akcijai, sulaukė pripažinimo Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose.
R.Vitkauskaitės kūryboje susipina šiuolaikinės akademinės muzikos kalba, įvairių kultūrų etninės muzikos elementai, eksperimentinės elektronikos garsynas. Joje ryškus intuityvusis pradas, kūriniai primena nenuspėjamus gamtinius gaivalus.
Kompozitorė reiškiasi ir kaip muzikos atlikėja. Ji yra kolektyvų „R&R Electronics“, „Muzika yra labai svarbi“, nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ narė, daugelio naujosios muzikos renginių, tarp jų – tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“, šiuolaikinės muzikos laboratorijų tinklo „Procesas“ – organizatorė.
