Kauno bigbendo muzikantai sužinojo, kad koncertinės įstaigos „Kauno santaka“, kuriai priklauso jų kolektyvas, vadovą Arvydą Butą teismas pripažino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, klastojus dokumentus, iššvaisčius turtą ir įstaigai padarius 14 tūkstančių 655 litų žalą. Tačiau A.Butas, lyg nieko nebūtų įvykę, toliau jiems vadovauja ir planuoja veiklą.
Muzikantai nepaliauja svarstyti, kodėl vadovas dirba toliau. Jie stebisi ir koncertinės įstaigos steigėjos – Kauno savivaldybės, kuri neskuba keisti nuteisto vadovo, pozicija.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas sakė, kad miesto savivaldybė teismo procese nebuvo trečiasis asmuo, todėl sprendimą turi tik pats A.Butas.
„Savivaldybė teismo sprendimo gauti neprivalėjo, tačiau A.Buto jo paprašysiu. Kai jį turėsime, teisininkai nagrinės, kuo vadovas kaltinamas. Tada ir spęsime, ką daryti toliau“, – teigė J.Jučas.
A.Butas komentuoti situacijos nenorėjo.
Pastebėjo dokumentų klastotę
A.Butas Kauno bigbendui pradėjo vadovauti 2010 metais. Netrukus prasidėjo kolektyvo narių ir vadovo nesutarimai.
Muzikantai ėmė skųstis, kad A.Butas nesirūpina kolektyvo reikalais, nesitardamas su jais sprendžia, kokius kūrinius jie turi atlikti, o tai kenkia kolektyvo meistriškumui.
Konfliktų pūlinys kaupėsi dvejus metus.
Bigbendo darbuotojai netyčia pamatė dokumentus, kad dar 2010 metų lapkritį į etatų sąrašus buvo įtraukti asmenys, kurie negroja kolektyve, ir jiems mokami atlyginimai.
Dėl įtarimų, kad A.Butas pažeidžia įstatymus, kolektyvas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Byla pasiekė teismą.
Teismas pripažino kaltu
Šių metų spalio pabaigoje Kauno apylinkės teismas pagaliau priėmė sprendimą.
Nustatyta, kad A.Butas į darbą priėmė du asmenis, su jais sudarė terminuotąsias darbo sutartis.
Vienam buvo skirtas visas etatas, kitam – pusė.
Tie asmenys kolektyve nedirbo, tačiau jiems iš viso buvo sumokėta 14 tūkstančių 655 litai atlyginimo.
Teismas nusprendė, kad A.Butas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to koncertinė įstaiga patyrė didelę žalą, iššvaistė koncertinės įstaigos turtą, klastojo dokumentus.
A.Butas dėl savo veiksmų teisme gailėjosi, kaltę pripažino ir pinigus žadėjo grąžinti, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį žmonos atsakomybėn, nustatant vienų metų laidavimo terminą. Ar išėjęs iš teismo salės „Kauno santakos“ vadovas pasikeitė?
Viešai kalbėti kažkodėl bijo
Bigbendo muzikantai tikina, kad viskas liko kaip buvę, tačiau kalba anonimiškai.
„Jis ir vėl ateina, numeta natas ir pasako, kur ir ką turime groti. Vis dažniau tenka atlikti ne džiazo, o popsinius kūrinius. Muzikantai negali lavėti. Be to, nežinome, kiek už koncertus iš tiesų vadovas gauna pinigų, ar nesipelno iš mūsų darbo“, – teigė bigbendo nariai.
Bandantiems maištauti A.Butas esą rėžia, jog nenorintys gali negroti, jis ras kitų atlikėjų.
„Žmonės prisiėmę paskolų, kai kurie turi didelę šeimą, todėl bijo prarasti darbą ir tyli, kenčia“, – kalbėjo bigbendo nariai.
Įtampa trukdo geriau groti
Atstovauti muzikantams ir atvirai iškloti jų bėdas ėmėsi buvęs bigbendo narys dainininkas Vytautas Petrušonis.
„Bigbende dainavau 20 metų. Tai profesionalus kolektyvas, grojantis su garsiomis pasaulio džiazo žvaigždėmis. Man, kaip ir dabartiniams kolektyvo nariams, neramu, kad žlugdomas garsaus kolektyvo meistriškumas. Be to, manau, kad nuolat įtampą patiriantys muzikantai negali viso savo talento atiduoti klausytojams. O juk laukia daugybė šventinių koncertų“, – kalbėjo V.Petrušonis.
Vokalistui neramu ne tik dėl kolektyvo nuotaikų. Dar įtartiniau jam atrodo A.Buto veikla ir valdininkų abejingumas.
Galėtų uždirbti daugiau?
„Nesuprantama, kodėl galėdami uždirbti daugiau bigbendo nariai negali to pasiekti. Juk laimėtų ne tik patys muzikantai, bet ir kolektyvo steigėja – miesto savivaldybė“, – klausė V.Petrušonis.
Pagal dabartinius įstaigos įstatus ir įkainius, už koncertus, nelygu muzikantų skaičius ir koncertų salės dydis, kolektyvas gali gauti nuo 500 iki 17 tūkstančių litų.
Vokalistas teigė, kad, pavyzdžiui, pernai Kauno bigbendas kaip pagrindinis kolektyvas koncertavo „Žalgirio“ arenoje. Už koncertą gavo 3 tūkstančius litų. Tačiau, jo manymu, galėjo gauti 10 tūkstančių litų.
Įžvelgia korupcijos požymių
V.Petrušonis mano, jog taip yra dėl to, kad kai vyksta dideli koncertai, jie organizuojami per tarpininkus.
„Kolektyvas gauna nedidelius pinigus. Likusį kur kas didesnį pelną pasiima tarpininkai. Tai nelogiška. Bigbendas galėtų rasti patyrusių vadybininkų, kurie ir organizuotų koncertus, o „Kauno santaka“ gautų daugiau pinigų“, – įsitikinęs V.Petrušonis.
Muzikantai mano, jog pinigai galėtų būti skirti instrumentams, aparatūrai, mikroautobusui pirkti, – kolektyvas mažiau kainuotų miesto savivaldybei.
„Tačiau niekas į tokius muzikantų ir mano pasiūlymus nereaguoja. Todėl susidaro įspūdis, kad Kauno bigbendas kažkam yra auksinius kiaušinius dedanti višta, kad tokiuose veiksmuose yra korupcijos požymių“, – svarstė V.Petrušonis.
Kitą savaitę kolektyvas išsirengs į koncertinį kalėdinį turą po įvairius Lietuvos miestus, koncertuos su dainininku Stasiu Povilaičiu.
V.Petrušonis įsitikinęs, kad su tokiu populiariu atlikėju galima nemažai uždirbti. Tačiau to nebus.
Įgaliotas muzikantų, jis savo pastabas ir pasiūlymus yra išsiuntęs visiems miesto tarybos nariams, tačiau jie esą niekam nerūpi.
Vadovauja trims kolektyvams
A.Butas prie Kauno bigbendo vairo stojo 2010 metais. 2012-aisiais, siekiant taupyti miesto biudžeto lėšas kultūros įstaigoms, įkurta koncertinė organizacija „Kauno santaka“. Jai priklauso Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Kauno tautinės muzikos ansamblis „Ainiai“ ir Kauno bigbendas.
Jungtinės įstaigos vadovu buvo paskirtas A.Butas.
Vadovas turi daugiau bendrauti
Petras Bingelis
Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Kauno miesto tarybos narys
„Kokį repertuarą turi atlikti kolektyvas, privalo spręsti meno vadovas. Jei tai sprendžia labiau už ūkinius reikalus atsakingas vadovas, bigbendas gali nusivažiuoti į pūdymus.
Todėl kolektyvas turi išsiaiškinti, kas už kokią veiklą atsakingas. Jei muzikantai tikrai verčiami daryti tai, kas jiems nepriklauso, jie turi apie tai pranešti koncertinės įstaigos steigėjai – savivaldybei.
Tačiau ir pats vadovas turi stengtis daugiau bendrauti su pavaldiniais. Mano vadovaujamame chore neretai kyla nesusipratimų. Žmonėms dažnai neaišku, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Būna, kad jie įtaria, jog darau ką nors neteisėto.
Menininkai – jautrūs žmonės. Tik bendraujant, kalbantis, aiškinantis konfliktą galima išspręsti.“
Konsultuosis su audito tarnyba
Albinas Vilčinskas
Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas
„Atsižvelgdami į V.Petrušonio pareikštas pastabas, konsultuosimės su Kauno miesto kontrolės ir audito tarnyba, raginsime įstaigą „Kauno santaka“ dalyvauti tarptautiniuose projektuose, pritraukti lėšų iš kitų finansavimo šaltinių, analizuosime galimybes, kaip kitais biudžetiniais metais įstaiga galėtų uždirbti daugiau lėšų.
Vadovaujantis Euro įvedimo įstatymo nuostatomis, šiuo metu didinti įstaigos teikiamų paslaugų kainų, mano manymu, netikslinga.
Kai vartotojai pripras prie naujos valiutos, atsižvelgdami į kultūros rinkos sąlygas ir vidutines kainas Kauno savivaldybės administracijai siūlysime koreguoti įkainius.
Apie nuolatinius konfliktus ar nesutarimus su įstaigos vadovu A.Butu mūsų žinios nepasiekia. Gaila, kad dabartiniai Kauno bigbendo muzikantai apie tai kalba anonimiškai.“
