Tai tik trys vaidinimai iš festivalio „Jėga!/Cool!“, kuris nuo gruodžio 1 d. siaučia Kaune ir penktadienį jau baigiasi. Vaikai būriais, darželių grupėmis ir mokyklų klasėmis eina į spektaklius, kuriuos jiems atvežė tarptautinis teatro festivalis, surengtas asociacijos „Asitežas“.
Iš viso gausaus festivalio, kurį sudaro trys dešimtys spektaklių, trys kūrybinės dirbtuvės ir tarptautinis seminaras, pasirinkau tris vienos dienos svečių vaidinimus, ir buvo tikra laimė eiti iš spektaklio į spektaklį. Apie ką vaidina vaikams italai, danai ir estai?
Kurti vienas kitam džiaugsmą
Tie du sulinkę senukai – jauni italų aktoriai Manuela Capece ir Davide Doro, sudarantys trupę „Compagnia Rodisio“. Jų vaidinama garbaus amžiaus pora kasdien kuria džiaugsmą vienas kitam.
Šitie du visą gyvenimą drauge nugyvenę žmonės iš spektaklio „Odė gyvenimui“ primena ir vaikus, ir populiarius artistus, nes savo linksmybes kuria iš mielų apgavysčių, pasislėpimų, iš „senovinių“ dainų ir šokių, kokie turbūt buvo mėgstami jų jaunystėje. Tokių amžiaus suriestų, smulkiais žingsniukais judančių senukų esti turbūt daugumos vaikų šeimose, todėl jų atpažinimas kėlė audringą mažų žiūrovų reakciją teatro salėje.
Senutės judesys „dar, dar , dar“ privertė senuką net nulėkti į salę ir atnešti ant pečių vaiką, atsivesti jauną vyrą – kad tie pasilinksmintų su jais. „Ne, ne, ne“ – nedaryk, ko negalima energingai protestavo senutė. Ir senukas šoko, dainavo, vaizdavo vaiduoklį, degiojo spalvotas švieseles, mėtė dirbtinį sniegą, net užvertė savo mylimajai ant galvos visą pintinę dirbtinių snaigių! Būk laiminga, nieko tau negaila! O, jei susiprastume kasdien daryti vienas kitam tokius spektaklius. Ir jei nuo mažens žinotume būtent tokią gyvenimo perspektyvą.
Iš bado valgė karolius
Du klounai – kitokia pora, jie iš Estijos. Pyp ir Tūt – personažai, kuriuos jau antras dešimtmetis kuria ir tobulina aktoriai Haide Männamäe ir Toomas Trossas, keliaujantys po visą pasaulį. Meilumo Pyp ir Tūt santykiuose mažoka. Daugiausia – grakštūs nesusipratimai, absurdiški nesusikalbėjimai.
Toomo Trosso rankose kiekvienas virtuvės rakandas krenta ir sukasi artistiškai. Tačiau savo viešnios akivaizdoje jis pats yra nerangus ir negalantiškas, o ji – ir dėmesio, ir paprasčiausios vakarienės išsiilgusi dama, irgi, deja, neapdovanota aristokratizmu. Kad užbliaus ariją! Kad ims išbadėjusi ryti savo karolius iš pomidorų!
Nepaprastai jautrių dalykų esama šitų dviejų nelaimėlių santykiuose. Vaikai gal tik juokiasi, o tėvai turi ką prisiminti ir suprasti. O lietuviško „Stalo teatro“ aktorė Edita Zizaitė net nubėgo į sceną pavaidinti su estais, kai tik Pyp ir Tūt apsižiūrėjo, kad jų stalas padengtas trims ir ėmė kviestis svečią iš publikos.
Ir tada imi fantazuoti: jeigu ir klounė Edita turėtų savęs vertą partnerį, o jie abu – dramaturgą, režisierių ir prodiuserį…
Svetima pinigų pasaulyje
Greta šitų duetinių trupių „Batida“ iš Danijos atrodė kaip didelis teatras, nors jį sudaro tik dešimt grojančių ir dainuojančių aktorių. Jie dirba kartu nuo 1985 metų. Spektaklyje „Aleliuja!“ jie vaizduoja pilką, šiurkštoką, bet išoriškai darnią banko komandą. Bjaurūs tipai, bet dirba kartu ir turi bendras vertybes – savo banką, kurį šlovina, grodami triūbomis ir ritmingai žingsniuodami. Garbink savo pelningą darbo vietą. Garbink pinigus.
Ir štai svetimkūnis jų įprastame gyvenime. Kažkokia dėžė, kurios visiems reikia, kol neaišku, kas joje. Per tą dėžės atiminėjimą matyti darniosios komandos santykiai – kas viršesnis, kas svarbesnis, kas įžūlesnis. Niekas neatkreipė dėmesio, kad dėžę paliko skurdžius, kurį bankininkai išspyrė.
Dėžėje – kūdikis. Vėliau – jau paaugusi mergaitė, kurią banko komanda stengėsi išmuštruoti pagal save. Kad judesiai būtų ritmingi, kad koja kojon, kad viskas – pelnui.
Mergaitės personažą juodai dėvinti aktorė sukuria publikos akivaizdoje: apsiauna baltas kojines, ir tai bus mergaitės kojos, nuo žemės pakelia šviesią vaikišką suknelę, prie savo rankinuko prisega auskarus ir tai bus mergaitės galva su akimis, tada užmaukšlina ant rankinuko peruką – ir mergaitė ima vaikščioti, reaguoti.
Ji ir užaugusi liko svetimkūnis pinigų pasaulyje, bet spektaklio finale viskas apsivertė, nes banko komanda ėmė šokti pagal mergaitės dainą ir bendras muzikavimas pasidarė svarbesnis už pinigus, uždirbtus ir pasivogtus (matėm, kaip slapčia ėmė vieni iš kitų krūvas banknotų). Tada ir pasipylė banknotai ant žiūrovų galvų. Pamanyk tik, atskrieja 100 niekam nereikalingų dolerių.
Bet štai, kas įdomiausia. Tie personažai buvo tokie bjaurūs. Tokie neišvaizdūs nykūs seni valdininkai su pabuvusiais perukais... Tos moterys... Galėjau kirsti lažybų, kad kai kurias, pačias atgrasiausias parodijuodami vaidina vyrai.
Po poros valandų, kai rinkomės žiūrėti vakarinio estų klounų spektaklio, tarp vaikų publikos buvo ir danų aktoriai. Nebejauni – vis dėlto trys dešimtmečiai drauge! – bet nepaprastai simpatiški, gražūs ir tokie velniškai pasiutę. Lažybas būčiau pralošusi. Ką daro grimas ir meistriškumas!
Gruodžio 1 d. prasidėjęs, festivalis „Jėga! / Cool!“ penktadienį baigsis. Jį organizavusi Teatrų vaikams ir jaunimui asociacija „Asitežas“ bus ne tik palinksminusi vaikus, bet ir praplėtusi akiratį. Ne vien vaikų – juk ir aktoriai matė vieni kitų kūrybą, bendravo, ir tos savaitės Kaune pėdsakas niekur nedings.
