Šis naujas kūrybinės grupės vaisius visais meniniais aspektais leido tikėtis, jog tai – išskirtinio dėmesio vertas perspektyvus pastatymas, paženklintas išskirtine kokybe. Jei ne vienas momentas – scenoje neprariedėjusi butaforinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino galva ir šio fakto skandalingas eskalavimas žiniasklaidoje, akimirksniu nukreipęs dėmesį nuo unikalios premjeros meninės vertės.
Jau kitą dieną atlikėjus kalbinusius žurnalistus domino vienintelis klausimas – nelemtoji, slogias asociacijas keliančios asmenybės galva. Po tiesioginių režisieriaus kaltinimų „putinizmu“ ir bailumu Baroko operos teatro vadovybei pasipylė straipsniai ir komentarai, gilinantys ir interpretuojantys šią kaltinimų laviną.
Ar iš tiesų viskas buvo taip, kaip teigia režisierius, kaltinantis teatro vadovybę, ant pastatyme dirbusių atlikėjų ir rengėjų metantis vos ne politinių sąmokslininkų šešėlį, pats tuo tarpu likdamas tik tariamos cenzūros auka?
Reikėtų nepamiršti, jog pasaulinėje teatrų praktikoje egzistuoja režisieriaus, teatro vadovų ir atlikėjų kūrybinis bendradarbiavimas, o galiausiai atsakomybė už meno produkto kokybę ir formą tenka ne tik spektaklio kūrėjams, bet ir meno įstaigai bei jos vadovams.
Mūsų neseniai susibūręs kolektyvas yra užsibrėžęs nemažus tikslus ir viena svarbiausių mūsų siekiamybių yra aukščiausia meninė kokybė visais lygmenimis. Pirmasis sceninis naujo kolektyvo darbas – rimtas išbandymas, svarbi paraiška publikai ir ženklus naujas laiptelis į tolesnius darbus. Todėl oratorijos sceniniam pastatymui nedvejodami pasikvietėme G.Varną, kaip neabejotinai vieną talentingiausių Lietuvos scenos kūrėjų, jau ne pirmą kartą susidūrusį su Baroko epochos muzikos veikalais. Visiškai pasitikėjome šiuo kūrėju, tikėjomės kartu įgyvendinti geriausias kūrinio sceninio pastatymo vizijas.
Turime detaliai ir atvirai paaiškinti konflikto užuomazgas ir eigą. Režisierius G.Varnas nėra teisus teigdamas, jog liepos mėnesį, per pradinę derybų stadiją, jis V.Putino galvos ridenimą įvardijo kaip esminę sąlygą, lemiančią jo apsisprendimą statyti veikalą. Mintis apie „kažkokią galvą“ buvo suformuluota tik kaip prielaida, gal humoras, tačiau jokiu būdu ne kaip rimtos koncepcijos dalis. Jei ši koncepcijos detalė būtų buvusi pateikta kaip esminė pačioje derybų pradžioje, nenorėdami skatinti politinio skandalo aistrų ir kurstyti nesantaikos, jau rugpjūčio mėnesį su režisieriumi būtume bandę ieškoti tinkamos formos jai įgyvendinti, siekti abiem pusėms palankaus sprendimo. Jei bendro sutarimo nebūtume radę, būtume mandagiai atsisakę gerbiamojo režisieriaus paslaugų ir skubiai ieškoję kito menininko sceniniam oratorijos sumanymui įgyvendinti.
Kad butaforinės V.Putino galvos ridenimas yra režisieriaus idee fix paaiškėjo likus dviem savaitėms iki premjeros, o išniekintos ir kruvinos – diena iki premjeros. Vadinasi, kad projektas žlunga, Kultūros tarybos pastatymui skirtus pinigus reikia grąžinti, o didžioji jų dalis jau išleista, įtraukta daug žmonių, atlikti svarbiausieji paruošiamieji darbai... Net likus dviem savaitėms iki spektaklio, režisierius kategoriškai nesileido į jokius kompromisus. Bet koks bandymas baigdavosi vieninteliu atsakymu: „Galva bus arba atšaukiam premjerą.“ Toks režisieriaus elgesys laikytinas manipuliavimu.
Mums suprantamas ir Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vadovų apsisprendimas apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo politinės akcijos, kurios padarinių negalime numatyti.
Savaime suprantama, kad visas kolektyvas jautė didžiulę atsakomybę ir už spektaklį, jo turinį, kurio esme, deja, tapo nukirsta Rusijos prezidento galva. Be galo apmaudu, jog dirbtinai išpūstas neišriedėjusios galvos skandalas nustelbė viską, o toks didelis gausaus talentingų meno žmonių triūsas liko nematomas.
Spektaklio projekcijose riedančios diktatorių galvos ir kitos meninės detalės puikiausiai atskleidė nūdienos aktualijas ir buvo visiškai aiškiai suprastos žiūrovų. Apmaudu ir ganėtinai absurdiška, kad feljetonu tapęs V.Putino „buvimas nebūnant“ nubraukė jaunų, pasiruošusių nuoširdžiai dirbti Lietuvos meno labui menininkų didžiulį darbą. Gaila, kad pačiam režisieriui jo kūrinys išsyk tapo nebesvarbus. Apribojant kūrinį vienkartiniu parodymu liko paneigtas didžiulis visos kūrybinės grupės indėlis ir itin vykęs sceninis veikalas pasmerktas staigiai ir skaudžiai žūčiai.
P.S.: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
