„Būti 16-mečiu – privilegija, bet to nesuvoki, kol tau nesukanka bent 40. Ypač, kai nežinai, ko šitame gyvenime nori. O buvo daug ženklų, į kuriuos nekreipiau dėmesio ir pastebėjau tik dabar, kai biografija jau susiklostė.
Mokykloje dažnai eidavome į koplyčią ir aš galvodavau apie Judą Iskarijotą – kaip jam turėjo būti sunku. Arba – rinkau pašto ženklus ir labai mėgau žiūrėti į Evą Peron, pavaizduotą Argentinos pašto ženkle. Ir kaip stipriai, pasirodo, įkvepia paauglystės įspūdžiai“, – kalbėjo T.Rice‘as, šiemet pelnęs „BMI ikonos“ apdovanojimą (Broadcast Music, Inc. Awards) – „Už unikalų ir neišdildomą poveikį įvairių kartų muzikos kūrėjams“.
Tingus, bet sugeba juokauti
Timothy Miles Bindon Rice’as buvo berniukas iš pasiturinčios britų šeimos, gyvenusios Bekingemšyro grafystėje. Tėvas karininkas, motina vertėja. Privilegijuotųjų mokykla, metai studijų Sorbonoje. Darbas juridinėje kontoroje ir teisininko karjeros perspektyva.
Bet muzika T.Rice’ui buvo įdomesnė. Jis kūrė dainas, grojo ir dainavo grupėje, kuri mėgdžiojo „The Beatles“. Netrukus susiprato, kad jų lygio nepasieks ir nebesvajojo tapti artistu. Norėjo groti, būti arčiau muzikos. Kuo – neaišku.
„Turėjau popgrupę, kuri grodavo mokyklos diskotekose, mes dainuodavome populiarias dainas. Aš buvau pagrindinis dainininkas“, – prisiminė T.Rice‘as. „Maniau, kad būtų visai nieko pasidaryti popžvaigžde, bet mano aplinkos žmonės į tą sritį paprastai neidavo. Jeigu gyvenčiau iš naujo, manau, vis dėlto pasirinkčiau popmuzikos karjerą. Mickas Jaggeris irgi iš panašios aplinkos, ir jam puikiausiai pasisekė. Na, gal jis gabesnis už mane.
Tuo metu nebuvo tokio spaudimo, kad būtinai turi studijuoti universitete, kaip kad yra dabar. Daug kas iš mūsų ir nestudijavo. Ir aš nusprendžiau, kad nenoriu. Neturėjau jokių planų ateičiai. Dariau įprastus dalykus, buvau teisininkų padėjėju kontoroje (prieš įsidarbindamas asistentu EMI įrašų studijoje).
Jeigu sutikčiau tokį paauglį šiandien, pamanyčiau, kad jis kiek tingus, bet sugeba bendrauti. Yra sąmojingas ir moka prajuokinti. Bet tikrai nepagalvočiau, kad jis ko nors pasiektų pramogų versle“, – pasakojo rašytojas portalui „The Big Issue“.
Nuostabi ir spalvinga svajonė
1965-aisiais 21 metų T.Rice’as susipažino su 17-mečiu kompozitoriumi Andrew Lloyd Webberiu – abu tuomet buvo dar nieko ypatingo nenuveikę. Skirtumas tik tas, kad A.L.Webberis labai aiškiai žinojo, jog nori kurti miuziklus, ir apie tai jie su T.Rice’u kalbėjosi, planavo, fantazavo.
Jų pirmo miuziklo „Tokie kaip mes“ („The Likes of Us“) niekas nepastebėjo. Dar pora miuziklų – vėl jokio dėmesio. Tik po trejų metų T.Rice’o ir A.L.Webberio pop-oratorija „Juozapas ir jo nuostabusis spalvotas sapnų apsiaustas“ („Joseph And His Amazing Technicolor Dreamcoat“) pelnė šiokį tokį populiarumą.
Ir pagaliau 1970-ieji – „Jėzaus Kristaus – superžvaigždės“ („Jesus Christ Superstar“) laikas. Tai kūrinys, atnešęs savo jauniems autoriams pasaulinę šlovę. Roką ir operą suvienyti buvo drąsu ir novatoriška, netgi rizikinga, bet publika buvo jau pasirengusi tokiai naujienai.T.Rice’ui tuo metu buvo 25 metai, o A.L.Webberiui – 22.
Superžvaigždė sugrįžo į sceną
Kaip vėliau yra išsitaręs seras T.Rice’as, jie su A.L.Webberiu paprasčiausiai darė tai, kas jiems patinka. Ir maža to, kad jiems pavyko, bet už tai dar ir pinigus gavo. „Aš iš viso manau, kad žmogui ima sektis tada, kai jis mažiausiai galvoja apie sėkmę“, sakė libretistas.
Didžiulė jų dueto sėkmė – miuziklas „Evita“ pagal Argentinos prezidento žmonos Evos Peron gyvenimą. Tai patys reikšmingiausi T.Rice’o ir A.L.Webberio dueto darbai. Kai kompozitorius ėmėsi miuziklo „Katės“ pagal T.S.Elioto eiles, libretisto pagalbos jam nebereikėjo, nebent vienai baladei „Memory“. Duetas dėl įvairiausių priežasčių ėmė byrėti, o baladė „Memory“ išliko kaip viena populiariausių, dažniausiai atliekamų dainų.
Toliau T.Rice’as dirbo be savo jaunystės partnerio. Tik 1996 m., kai „Evita“ buvo ekranizuojama, jie vėl sugebėjo trumpai bendradarbiauti, o rezultatas – nemari daina „Tu turi mylėti mane“ („You Must Love Me“), pelniusi „Oskarą“.
Spaudai, kuri tik ir tyko pranešti apie skandalus, dueto iširimas buvo labai tinkama žinia, tačiau abu menininkai laikėsi santūriai. Iš T.Rice’o galima buvo išgisrti tik tiek, kad dirbti atskirai „mums abiems dabar yra geriausia“.
Šių metų pavasarį vėl į sceną sugrįžo „Jėzus Kristus – superžvaigždė“, kad keliautų per didžiausias JAV arenas, ir abu autoriai, nepaisydami kūrybinių kivirčų, draugiškai pristatė savo jaunystės kūrinį šiandieninei publikai. Nors T.Rice’ą šokiravo A.L.Webberio idėją surinkti atlikėjų komandą iš televizijos realybės šou.
„Mano mama visada sakydavo: rask naujų draugų, bet nepamesk senų. Vieni sidabriniai, kiti – auksiniai. Turi vertinti žmones iš savo praeities. Kad ir kaip tau sektųsi. Ar nesisektų“, – pabrėžė T.Rice‘as.
Tarp milijono dainų apie meilę
Nutrūkus kūrybai su A.L.Webberiu, T.Rice’as rašė libretus ir dainas studijos „The Walt Disney Company“ animaciniams filmams, o iš ekrano kūriniai nužengdavo į sceną, kaip tai atsitiko su miuziklu „Gražuolė ir pabaisa“.
Didžiulių publikos simpatijų sulaukė T.Rice’o daina „Can you feel the love tonight“ iš animacinio filmo „Liūtas karalius“. Autorius yra pasakojęs, kaip jis kūrė šitą dainą:
„Ta daina labai svarbi. Ji vainikavo Simbos susitikimą su mylimąja, o jie pasimatė pirmą kartą po daugelio metų. Sunku aprašyti tokią istoriją, sąžiningai jums pasakysiu. Juk dainų apie meilę yra milijonai. Ir atrodo, kad apie meilę pasakyta praktiškai viskas. Todėl sunku parašyti dainą prisipažinimą, kurios tema „Aš tave myliu“. Lengviau pridurti dramaturgiją ir sukurpti ką nors tokio: „Aš myliu tave, bet tu mane palikai. Ir aš jaučiuosi vienišas“. Labai ilgai kūriau šitą dainą. Ji atrodo lengva, bet man labai nelengvai sekėsi“.
Dvare prie teleskopo
Seras T.Rice‘as jau porą dešimtmečių gyvena dvare Kornuolio grafystėje, turi dukrą Evą ir sūnų Donaldą, porą anūkų.
Rašytojas domisi astronomija, per teleskopą tyrinėja žvaigždes. Mėgsta itališkus valgius. Bijo skraidyti lėktuvais. Plaukioja ir žaidžia kriketą. Turi šunį. Mėgstamiausi kino personažai – iš animacinių filmų: Tomas ir Džeris, Simpsonai, drambliukas Dambo, Piteris Penas. Palaiko konservatorių partiją.
Labiausiai jam patinka rugsėjo mėnuo. Draugams niekada nedovanoja eilėraščių. 6243 – jo žvaigždės numeris Holivudo Šlovės alėjoje. Sulaukęs 70-ies, atrodo bent dešimt metų jaunesnis. Pagal T.Rice‘ą, „receptas nuo streso – geras miegas po karštos vonios ir puodelio pieno su medumi“.
Parengė Justina Jurgaitytė
