Lapkričio 6-ąją „Aidijos“ choristai pakvies gerbėjus į savo 25-ojo gimtadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje „Vieno choro meilės istorija“. Jie dainuodami prabėgs kartu praleistus dešimtmečius, kupinus atradimų, muzikavimo džiaugsmo ir draugystės šilumos.
Išgirsime meilės istoriją, nes „Aidija“ yra daugiau negu choras. Tai drauge užaugusių muzikantų šeima.
Žaidė ir kūrė filmus
„Aidija“ formavosi ir tvirtėjo choristams kartu švenčiant gimtadienius, žaidžiant krepšinį, kuriant begarsius filmukus, kuriuos jie rodė ir savo koncertuose.
„Iš pradžių dainavimas sudarė tik šeštadalį mūsų bendros veiklos“, – yra pasakojęs choro vadovas R.Gražinis.
Tačiau ilgainiui „Aidijos“ nariai ėmė atiduoti chorui vos ne tiek pat laiko kaip profesionalai, nors visi turi kitus darbus.
Jie net atostogas leidžia kartu kūrybinėse stovyklose Nidoje, dalis dainininkų suvažiuoja į jas su savo šeimomis.
Mat jau 18 metų „Aidijos“ rengiamos programos sudaro Thomo Manno festivalio Nidoje pagrindą. Choras kasmet jų ten pristato visą virtinę!
Choras – ne muziejus
Iš kur „Aidija“ semiasi energijos? Kodėl muzikos kūrėjai ir mėgėjai neatsistebi šio kolektyvo gyvybingumu ir atsparumu inercijai?
Atrodo, R.Gražinis sukūrė ypatingą darbo metodą. Jis išmokė dainininkus valdyti ne tik balsą, bet ir savo energiją, paruošti dainavimui kūną.
„Aidijos“ repeticijose pamatysi keistų vaizdų: choristai gulėdami daro pratimus, kad geriau jaustų vienas kitą. „Be šito dainavimas būtų muziejinis reikalas“, – įsitikinęs choro vadovas.
Jis išmokė dainininkus prakalbinti aplinkos daiktus – pasigaminti birbynę iš šiaudo ar paversti būgnu plastikinį indą, išmokė stebėtis ir mėgautis muzika.
Pelnė klasikų pasitikėjimą
Jubiliejiniame koncerte atlikėjai bandys aprėpti visą spalvingą savo kūrybos spektrą – repertuarą nuo Renesanso motetų iki jam parašytos muzikos.
Nuo pat susibūrimo „Aidiją“ lydi Broniaus Kutavičiaus kūryba. Anot kompozitoriaus, prireiktų viso pusvalandžio kūriniams, kuriuos jis skyrė „Aidijai“, išvardyti.
Tarp šių kompozicijų yra ir Nacionaline premija įvertintas ciklas „Jeruzalės vartai“, ir „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį.
„Aidija“ atliko ir Nacionalinę premiją pelniusią Onutės Narbutaitės oratoriją „Skiautinys mano miestui“.
„Aidijai“ svarbių kūrinių premjeras patikėjo daugelis lietuvių klasikų.
Anot O.Narbutaitės, šiam kolektyvui, kaip jokiam kitam, rūpi ne tik kūrinio tekstas, bet ir kompozitoriaus įkvėpimo šaltiniai. Jam paklūsta bet kuri muzikos nuotaika, stilius ir žanras – daina, opera, oratorija, romantika, žaismė ir sakralumas.
Tuo įsitikinsime jubiliejinį vakarą. Jame „Aidija“ drauge su ilgamečiais scenos partneriais primins savo repertuaro perlus – Osvaldo Balakausko ir B.Kutavičiaus kūrinius, baroko bei romantinės muzikos šedevrus.
Programą apibendrins „Aidijai“ dedikuota Algirdo Martinaičio „Vieno choro meilės istorija“.
Lietuvos chorų čempionas
„Aidija“ pelnė pirmąsias vietas tarptautiniuose konkursuose „Middlesbrough Cleveland Eisteddfod“ ir „Llangollen International Musical Eisteddfod“ Didžiojoje Britanijoje, buvo pripažinta Lietuvos chorų čempione ir sakralinės muzikos konkurso „Cantate Domino“ Kaune nugalėtoja.
2007-aisiais „Aidijai“ įteikta Lietuvos liaudies kultūros centro Aukso paukštė ir skirta Ryškiausios Lietuvos žvaigždės nominacija.
Kolektyvas koncertavo daugiau kaip dešimtyje Europos šalių, Pasaulio tautų festivalyje Kinijoje.
Jis įrašė per dešimt kompaktinių plokštelių, tarp jų – suomių kompanijos „Ondine“ išleistą B.Kutavičiaus „The Last Pagan Rites“ („Paskutinės pagonių apeigos“), „Naxos“ – O.Narbutaitės „Tres Matris Symphoniae“.
Apie chorą „Aidija“ sukurti du dokumentiniai filmai.
Choro „Aidija“ jubiliejinis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje vyks lapkričio 6 d. 19 val. Bilietų kaina – 20–35 Lt.
