Besidomintiems H.Kulenty pavardė puikiai žinoma. Kai kurie lietuvių kompozitoriai asmeniškai ją pažįsta, nors Lietuvoje garsi lenkų kūrėja lankosi pirmą kartą.
Kodėl pasirinko Olandiją?
Baltstogėje gimusi kūrėja save vadina varšuviete – Varšuvoje ji išaugo, gavo muzikinį išsilavinimą (iš pradžių mokėsi skambinti fortepijonu), iki šiol čia dažnai sugrįžta. Iš tiesų kompozitorė gyvena tarp dviejų miestų – Varšuvos ir Arnheimo Olandijoje.
H. Kulenty pasakojo, kad kai jos kūrinys „An Unum“ simfoniniam orkestrui 1985 metais pelnė antrąją premiją Europos jaunųjų kompozitorių konkurse Olandijoje, jai teko viešėti Amsterdame. 24-erių merginai iš komunistinės Lenkijos olandiška aplinka padarė tokį neišdildomą įspūdį, kad stabtelėjusi ant vieno tilto ir apsidairiusi pagalvojo: „Norėčiau čia gyventi“. „Svajonės pildosi“, – apibendrino kompozitorė.
Po pirmos tarptautinės sėkmės atsirado ir kitų pasiūlymų užsienyje atlikti jos kūrinių, o tuomet jau H.Kulenty buvo pripažinta ir Lenkijoje. Baigusi studijas Varšuvos F.Chopino muzikos akademijoje, ji išvyko mokytis į Hagą pas kompozitorių Louisą Andriesseną, kurio muzikiniu minimalizmu „su tam tikrais nuokrypiais“ žavėjosi.
„GG Concerto“ ir muzika filmui
Naujausias H.Kulenty darbas – muzika šiais metais sukurtam Lukaszo Barczyko filmui „Ispanė“ („Hiszpanka“). Pasak kompozitorės, žinomas režisierius taip susižavėjo jos koncertu klavesinui „GG Concerto“, jog pageidavo, kad kūrinio fragmentai skambėtų filmo garso takelyje.
Kompozitorė džiaugėsi, kad „GG Concerto“ festivalyje „Gaida“ Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje spalio 30-ąją gros jos pirmoji atlikėja klavesinistė Gośka Isphording. Solistė prieš dvi savaites atliko „GG Concerto“ Pasaulio muzikos dienose Vroclave.
H.Kulenty paminėjus, kad naujasis filmas „Ispanė“ ekranus pasieks sausį, pokalbio klausiusi Lenkijos instituto direktorė Malgorzata Kasner garsiai pasvarstė, kad šis filmas kitąmet galbūt atkeliaus ir Lenkų kino savaitę Vilniuje.
Muzikos tėkmė – lyg skirtingais bėgiais
Muzikoje kompozitorei įdomiausias yra laikas, o tiksliau – keleto judėjimų, keleto muzikinių reiškinių vienalaikiškumas, ir net keleto laiko matavimų gretinimas. Kaip kad antradienį „Gaidoje“ nuskambėjusiame koncerte akordeonui ir orkestrui „E-motions“. Ten viskas remiasi vienu motyvu, tačiau vieną kartą jis atliekamas labai greitai, o kitą – ištęsiamas per ilgą laiko tarpą, tarsi norint sulėtinti klausytojo biologinį laiko pojūtį.
H.Kulenty pasakojo, kad kartą jai teko scenoje vartyti „Kronos“ kvarteto antrojo smuiko natas, kai buvo atliekamas Mortono Feldmano kvartetas, kurio trukmė – 4 valandos. Taigi ji puikiai matė, kaip tai vienas, tai kitas klausytojas neapsikentęs išeidavo iš salės, kol pagaliau teliko gal 20 žmonių, bet tie, kurie liko, buvo visiškai panirę į transą.
„Mano tikslas – iš pat pradžių pagauti klausytoją, tiesiog sugriebti ir jo nepaleisti, o jau tuomet pradedu žaisti laiku. Tai sulėtinu judėjimą, tai po tam tikro lūžio jį vėl pagreitinu. Toks tarsi juostos tampymas arba didžėjaus technika, kai leidi nuskambėti motyvui, o tuomet jį ištempi arba vėl pagreitini. Būtent todėl labai svarbu atlikimo metu laiku išryškinti akcentus, muzikinės tėkmės lūžius. O atliekant „E-motions“ Vilniuje tie akcentai kaip tik ir buvo labai tiksliai sudėti.“
Pasak H.Kulenty, „E-motions“ premjera festivalyje „Varšuvos ruduo“ 2011 m. nebuvo taip gerai parengta, kaip šio kūrinio atlikimas „Gaidoje“, nors grojo tas pats puikus solistas Eneaszas Kubitas. Vis dėlto Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Adrijos Čepaitės, Vilniuje griežė žymiai preciziškiau ir sudėjo visus reikiamus akcentus, kas leido kūriniui suskambėti būtent taip, kaip kompozitorės sumanyta.
Laisva, bet disciplinuota menininkė
Kompozitorės H.Kulenty kūrybiniame bagaže – per 100 kūrinių, tarp kurių – ir kameriniai opusai, ir dvi operos. Viena jų pagal Andrejaus Tarkovskio libretą „Hofmaniana“ dar nebuvo atlikta. Tačiau bene artimiausias vis dėlto „Gaidos" viešniai yra orkestras.
Paklausta, ar lengva gyventi tik iš kūrybos ir dar – tarp dviejų kraštų, kompozitorė papasakojo, kaip jos vaikai, būdami maži, mokėsi mėnesį pradinėje mokykloje Olandijoje, o kitą mėnesį – Lenkijoje. Jiedu su vyru net buvo gavę specialų leidimą iš Olandijos švietimo ministerijos.
Šiandien sūnus ir dukra kasdien iš Arnheimo važinėja į Menų akademiją Hagoje – pusantros valandos pirmyn, pusantros atgal. „Bet jie puikiai organizuoti ir viską spėja. Aš taip pat viską spėju – juk prieš sėsdama kurti, turiu sutvarkyti namus“, – savo „laisvos menininkės“ gyvenimo būdą atskleidė H. Kulenty.
Ji yra itin disciplinuota kūrėja. Ir nors kūryboje nevengia elektronikos (bet prioritetas – akustinė muzika), kūrinius užrašo ranka – ir iš karto į švaraštį.
Lapkričio 8 d. Nacionalinėje filharmonijoje bus atliktas 2003 m. Hannai Kulenty pergalę 50-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje pelnęs Koncertas trimitui ir orkestrui, kurį atliks garsus olandų trimitininkas Marco Blaauwas.
