Koncerte buvo galima išgirsti Flamandų regione gyvenančių šiuolaikinių kompozitorių kūrybos tendencijas, šių metų festivalio kviestinės lenkų kūrėjos Hannos Kulenty opusą bei pasaulinę premjerą – jaunos lietuvių kompozitorės Justinos Repečkaitės muzikiniu audiniu paverstą akupunktūros procedūrą.
Belgų šiuolaikinės muzikos esencijos pūstelėjo dviejų jaunosios kartos Belgijos kompozitorių Daano Jannsenso ir Frederiko Neyrincko kuriami saikingi, puantilistiškai bepulsėje erdvėje klajojantys garsai. D.Janssenso trumpa pjesė septyniems instrumentams „Paysages-études IV“, prasidėjusi aktyviai, nuslūgo į subtilų tylesnį skambesį ir ištirpo, na o F.Neyrincko kūrinyje „Gestalt VIII“ dominuojantį vaidmenį atliko bravūriška alto partija, iš kurios generuojama ir visa kūrinio medžiaga.
Visai skirtingas nuo šių kūrinių buvo H.Kulenty trio „Crossing Lines“ („Susikryžiuojančios linijos“). Autorė nebijo „klasikinio“ garso, nenaudoja jokių išplėstinių grojimo technikų, ir šiuo neoklasicizmo atspalviu iškrenta iš programos konteksto.
Ši laipsniškai chromatine gama kylančių ar krintančių melodijų konstrukcija atspindėjo ankstyvajai kūrybai būdingą „arkų polifonijos“ techniką, kuomet muzikos kūrinį sudaro keli vienu metu skambantys sluoksniai, prasidedantys skirtinguose taškuose bei skambantys skirtingu tempu.
Nekantriai laukta šiuo metu Paryžiuje gyvenančios Justinos Repečkaitės kūrinio „Acupuncture“ pasaulinės premjeros. Tai garsų audinyje Fibonacci skaičių seka užkoduotas akupunktūros metodas.
Aiškios pavienės atakos tęsiamo muzikinio sluoksnio fone išauga į individualias kiekvieno instrumento polifonines linijas – tarsi plinta po kūną nerviniai signalai, sužadinti akupunktūros adatų, o ausį pagaunanti „nestabili“ intonacija sukuriama mikrotonų dėka. Kompozicija sukurta „Gaidos“ užsakymu, tai ir autorės debiutas šiame festivalyje.
Po sėkmingos garsinės „procedūros“ nuskambėjo dar pora belgiškos muzikos kūrinių. Vienas žymiausių XX a. belgų kompozitorių Karelas Goeyvaertsas apie dešimtmetį rašė milžinišką operą „Aquarius“ („Vandenis“) pagal savo paties libretą bei ištraukas iš „Apreiškimo Jonui“.
To laikotarpio dalelė yra ir būsimos operos fragmento „Vandenio daina“ versija „Les voix du Verseau“ („Vandenio balsas“). Pasak ansamblio vadovo, tai ne tik vandenio, bet taip pat moteriškos intuicijos balsas, koncerte sklidęs iš solistės Noros Petročenko lūpų ir nuo erdvaus, šviesaus muzikinio charakterio persimetęs prie dramatiškesnio.
Na o atmintis, praeitis, muzika iš jausmų gelmių bei pasąmonės asociacijos suteikė kūną paties ansamblio vadovo, dirigento ir kompozitoriaus Filipo Rathé kompozicijai „Avec Diamants Extremes“ („Deimantų kraštutinumai“), sukurtai pagal aforistišką eilėraštį mirusiam draugui atminti.
Kaip prieš atlikimą atviravo autorius, kūrinyje perteiktas iš vaikystės patirčių kylantis verksmas – muzikoje tai plėšomo popieriaus ir kiti knabždesiai tarp aštrių, skausmingų instrumentų intarpų.
Koncerto pabaigai pasirinktas spektralizmo (ar ne iš čia ir ansamblio pavadinimas?) pradininko, prancūzų kūrėjo Gérard’o Grisey kūrinys „Talea“, kuriame priešinami veržlūs garso pliūpsniai ir švelnesnis skambesys, o žemi fortepijono tonai duoda impulsą kitiems, virštonius išskleidžiantiems instrumentams.
Kūrinys baigiamas įspūdingu fortepijono ir smuiko duetu, pastarajam ekspresyviai griežiant vis nuo aukščiau pradedamą virštonių eilę.
Neeilinę intrigą žada festivalio „Gaida“ koncertas spalio 28 d. –smuikininkė Aisha Syed, iš Majamio (JAV) atkeliaujanti į Vilnių, su savimi atsiveža ir Stradivariaus smuiką.
Legendiniu instrumentu bus pagriešta pasaulinė Algirdo Martinaičio kūrinio „Trijų m’art komedijų sezonas“ premjera, o koncerto šeimininkas Lietuvos kamerinis orkestras, pažymintis 55-uosius savo gyvavimo metus, šiame koncerte taip pat pagros kviestinės festivalio kompozitorės Hannos Kulenty kūrinį „E-motions“, argentiniečio Osvaldo Golijovo opusą „Last Round“ ir Philipo Glasso 3-ąją simfoniją, skirtą muzikos įžymybės atvykimui į Vilnių.
Lietuvos kameriniam orkestrui diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė Adrija Čepaitė
