Seime trečiadienį pristatydamas ministerijos parengtą
nacionalinių ir valstybinių teatrų reformą ministras tikino, kad
naujovės nereiškia teatrų komercializavimo. Reforma numato
nacionalinių ir valstybinių teatrų pertvarkymą į viešąsias
įstaigas, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo
sutartys iki penkerių metų.
„Situacija tokia - reikia patiems sugalvoti, kaip uždirbti. Tai
nereiškia, kad teatrai pavirs, kaip kažkas sakė, „Domino“
teatrais, jokiu būdu. Valstybės teatras niekada nebus „Domino“
teatras, tam sudaroma teatro taryba, tvirtinamas repertuaras, kad
būtų išlaikytos vertybės, kitaip valstybė nefinansuos. Ir
nereikia galvoti, kad čia bus visiškai paverčiama komercinėmis
įstaigomis, kurios turės bėgti ir užsidirbti pinigus, taip nebus.
Realiai tie pokyčiai daromi dėl teatro visuomenės. Niekam kitam jie
nėra reikalingi“, - kalbėjo Š.Birutis.
Ministras sakė suprantantis artistus, bijančius prarasti darbo
vietas, tačiau kartu retoriškai klausė - o kas užimtų jų vietas?
„Aš puikiai suprantu kiekvieną žmogų, kuris bijo, jei
atsiras terminuotos sutartys, kad praėjus penkeriems metams gal
manęs toje trupėje ir nepaliks. O ką paliks? Iš Mėnulio juk
neatskris žmonės. Iš kur tie žmonės ateis? Kodėl turi
nepalikti?“ - retoriškai klausė ministras.
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis
tvirtino, kad atleidus aktorius valstybei jie vis vien kainuotų, tik
iš kitos kišenės - mokant bedarbių pašalpas.
„Vakar internetiniame portale radau, už 20 visuomenei naudingo
darbo valandų išmokama vienais ar kitais būdais beveik tūkstantis
litų. Aktoriaus alga yra tik pora šimtų litų didesnė. Dabar
norima iš vienos mokesčių mokėtojų kišenės paimtus pinigus
perdėti į kitą kišenę. Atleistų tą aktorių, tai jūs
mokėtumėte jam socialinėmis pašalpomis beveik tą patį, o jūs
išmetat žmogų į gatvę. Žmogų, kuris yra talentingas, aukšto
profesionalumo“, - sakė H.Savickis.
Tuo metu Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisas
pristačiusi Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus
vedėja Elena Vilkienė tvirtino, kad teatrus pertvarkius į
viešąsias įstaigas jie laisviau disponuotų lėšomis -
pavyzdžiui, nepanaudoję per metus gauto finansavimo, neturėtų jo
grąžinti į biudžetą, o galėtų taupyti reikalingiems pirkiniams,
pastatymams ir t.t.
„Viešosios įstaigos teisinė forma sudarytų daugiau
galimybių sudaryti geresnio darbo užmokesčio krepšelį. Jokiu
būdu, jei įstaiga pasirinktų viešosios įstaigos statusą, ji
neliktų be bazinio finansavimo“, - tvirtino ministerijos atstovė.
Aktorių atstovai baiminasi, kad pataisos, kurios leistų
teatrų vadovams reorganizuoti teatrus į viešąsias įstaigas,
nutraukti neterminuotas darbo sutartis ir sudaryti terminuotas,
sugriaus teatro trupes ir repertuarus, teatrai taps ne kultūros, o
pelno siekiančiomis organizacijomis, o sutartys bus sudarytos tik su
įstaigos vadovui parankiais aktoriais, aktoriai praras socialines
garantijas.
Ministerija tuo tarpu atkreipia dėmesį, kad kai kurie aktoriai
nuolatinį atlyginimą gauna scenoje pasirodydami tik kelis kartus per
metus. Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų,
dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo
sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose
dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį.
Greta jų pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal
intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš įstaigų uždirbtų
lėšų.
Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai pagal darbo
sutartis dirbantiems 368-iems aktoriams bei solistams sumokėta beveik
14,2 mln. litų. Taip pat nurodoma, jog nepaisant nepakankamo
etatinių įstaigų darbuotojų užimtumo, kviestiniams solistams bei
aktoriams sumokėta dar beveik 2,5 mln. litų.
