„Sirenų“ svečias dėl teisės į romaną derėjosi su Bradu Pittu

„The Fountainhead“ – žinomos Nyderlandų trupės „Toneelgroep Amsterdam“ premjera, kurią audringai sutiko Avinjono ir Olandijos teatro festivalių žiūrovai. Šiuo spektakliu, penktadienį ir šeštadienį vaidinamu Nacionaliniame dramos teatre, festivalis „Sirenos“ supažindins Lietuvos publiką su garsiausia Nyderlandų teatro asmenybe – režisieriumi Ivo van Hove.

Daugiau nuotraukų (1)

Justina Jurgaitytė

Sep 26, 2014, 11:08 AM, atnaujinta Jan 29, 2018, 2:06 PM

„Sirenos“ priims ir būrį užsienio svečių, atvykstančių pamatyti būtent „The Fountainhed“. Olandijos BNN televizija atvažiuoja filmuoti spektaklio aktorę Haliną Reijn – medžiaga bus naudojama filme apie šios garsios aktorės gyvenimą scenoje ir užkulisiuose.

Nemažai žiūrovų atvyksta iš Latvijos – spektaklyje vaidina Olandijos diplomato, dirbančio ambasadoje Latvijoje, sūnus.

56 metų Ivo van Hove – Prancūzijos meno ir literatūros ordino kavalierius, teatro novatorius. Tai pirmas teatro režisierius, kuriam leidimus naudotis savo scenarijais suteikė kino meistrai Michelangelo Antonionis ir Johnas Cassavettesas. Lrytas.lt skaitytojams – pokalbis su Ivo van Hove.

– Jūsų spektaklis „The Fountainhed“, sukurtas pagal kultinės JAV rašytojos Ayn Rand kūrinį. Tai pirmas jūsų bandymas pritaikyti teatro scenai tai, kas, rodos, jai nėra pritaikoma, – 800 puslapių romaną. Jums pavyko Bergmano filmus paversti puikiais spektakliais, filmas „Kuprotas kalnas“ jūsų rankose virto opera, o kodėl pasirinkote „architektų biblija“ vadinamą A. Rand kūrinį?

– Nors ši knyga pasaulyje labai populiari, apie ją sužinojau tik 2008 m., kai gavau ją dovanų iš savo asistento Avinjono festivalyje. Perskaičiau vienu ypu. Užtruko ne vienus metus, kol įgijau teises į kūrinį ir galėjau pradėti dirbti.

Teises į „The Fountainhead“ buvo išsipirkęs Bradas Pittas. Teko kas tris mėnesius vis kreiptis, prašant teisių, tai vyko ištisus septynerius metus.

Pasirinkau šį kūrinį, nes tai – idėjų knyga, o aš noriu kurti idėjų teatrą, analizuojantį, ką kiekvienas dalykas mums reiškia šiandieniniame pasaulyje.

– Spektaklis kalba apie du architektus ir priešingus jų kūrybinio kelio pasirinkimus. Howardas Roarkas – individualistas, atsakingas tik prieš savo sąžinę ir be kompromisų kovojantis už savo meninę viziją. Tuo tarpu Peteris Keatinas įsiklauso į klientų ir visuomenės nuomonę, lengva ranka naudojasi kitų atradimais, konstruoja savo karjerą ir mėgaujasi ja. Kuris kūrėjas jums artimesnis?

– Knygoje akivaizdu, kad autorė simpatizuoja Roarkui.Tačiau statydamas spektaklį, norėjau ne atsakyti į klausimą, o jį pateikti. Ar menininkas turi dalyvauti kasdieniniame gyvenime, ar būti atsiskyręs? Ar turi klausyti kitų, ar tik pats savęs? Ar turi siekti įvertinimo, ar privalo likti ištikimas idealams?

Visi žinome Vincento Van Gogho istoriją: jis mirė skurde, tačiau dabar jo darbai kainuoja pasakiškai daug. Romanas analizuoja meno ir pinigų santykį.

O mano klausimas yra toks: kaip menininkui išgyventi kuriant esamoje sistemoje?

– Kaip pats save matote šiame kontekste?

– Nors turiu rėmėjų, kol kas neteko aukoti meninės laisvės vardan pinigų.Tačiau šis balansas visada trapus.

Kaip menininkas norėčiau būti Howardas Roarkas, nes manau, kad menininkas turi būti idealistas ir utopistas. Kaip pilietis manau, kad geriau stengtis gyventi kartu ir kiekvienam vienas prieš kitą jausti tam tikrą atsakomybę.

– Minėjote apie lemtingą sutapimą – „The Fountainhead“ knygą gavote dovanų. O kaip paprastai renkatės medžiagą spektakliams?

– Visada iš meilės.Turiu medžiagą įsimylėti. Ir meilė turi būti iš pirmo žvilgsnio.

– Scenografija jūsų spektakliuose visuomet ypatinga. Kadangi šis spektaklis – apie erdvės meną – architektūrą, kokį scenovaizdį pamatysime?

– Jau daugelį metu bendradarbiauju su scenografu Janu Versweyveldu. Žinoma, kai kūrėme scenografiją, pirmiausiai galvojome apie tai, kad architektai mato pasaulį, sudarytą iš formų. Nusprendėme kurti nestandartinių formų scenovaizdį, kuris atvertų kūrybinę virtuvę.

Spektaklį kursime tiesiog žiūrovų akyse. Ir tai, ką matysime scenoje, bus tiesiogiai susiję su šiuolaikine architektūra. Medžiagos, garsai, instrumentai – tai, kas įkvepia architektą darbui.

– Pagal šią knygą Holivude yra pastatytas filmas, režisuotas Kingo Vidoro. Ką apie jį manote?

– Aš jo nemačiau ir nenoriu žiūrėti. Man pasakojo, kad šio filmo centre atsiduria meilės istorija. O man istorija apie kūrybą yra ne mažiau, o gal ir daugiau svarbi nei meilės istorija tarp pagrindinės veikėjos ir trijų jos meilės siekiančių vyrų.

– Ko tikitės iš Lietuvos žiūrovų Vilniuje?

– Iš lietuvių žiūrovų tikiuosi daug – kad spektaklį jie pamils. Tai mūsų pirmas kartas Vilniuje ir be galo laukiame galimybės pristatyti Lietuvos publikai tai, kas jiems turėtų būti be galo svarbu.

Ivo van Hove's spektaklis "The Fountainhead" rugsėjo 26 ir 27 d. 19 val. vaidinamas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.