Lietuvos teatras jau ir ankstesniais metais buvo pristatomas festivalio
programoje, bet „Meno forto“ trupė Breste vaidino pirmą kartą. E.Nekrošiaus
spektaklis buvo laukiamas su ypatingu susidomėjimu ir lūkesčiais.
Specialiai į jį suvažiavo teatralai iš visos kaimyninės šalies. Taip pat
festivalio organizatoriai buvo sukvietę ir nemažą būrį teatro kritikų iš
visos Rytų Europos.
Tai, kad spektaklis nepaliko abejingų, „Meno forto“ aktoriai galėjo
įsitikinti jau per aptarimą po spektaklio. Teatrologai iš
Lenkijos, Estijos, Baltarusijos ir kitų šalių dalijosi savo įspūdžiais ir
negailėjo gražių žodžių tiek E.Nekrošiaus minties gilumui, sceninės
kalbos unikalumui, tiek aktorių Remigijaus Vilkaičio, Salvijaus
Trepulio, Vaido Viliaus emocionaliai ir paveikiai vaidybai. Jie teigė, kad
kiti lietuvių režisieriai sukelia diskusijas, ginčus, o E.Nekrošiaus
kūryba, ypač vėlyvoji, naujieji spektakliai, verčia ne diskutuoti
apie jų meniškumą, o susimąstyti apie tai,kas yra teatras ir ką gali
menininkas, jei jis yra tikras menininkas.
Anot kritikų, prasibrauti pro tankų ir prisodrintą E.Nekrošiaus minčių tinklą
nėra lengva, bet jei jau jį įveiki, patenki į sferas, kuriose pasidaro
labai gera. Todėl žiūrėti jo spektaklių vaizdo įrašus gal net geriau, nes
turi techninę galimybę sustabdyti ar atsukti vaizdą.
Po „Jobo knygos“ norisi kalbėti net ne apie teatrą, o apie save. Remiantis konkrečios
religijos sakraliniu tekstu sukurtas spektaklis vienodai aktualus ir
jaudinantis bet kurios konfesijos žmogų.
Kritikė iš Estijos prisiminė
laikus, kai Sankt Peterburge pristatant E.Nekrošiaus spektaklį „Mocartas
ir Saljeris. Don Žuanas. Maras“ buvo išlaužtos teatro durys, neatlaikiusios
norinčiųjų patekti vidun antplūdžio. Ji teigė, kad lietuvių režisieriaus
spektaklius reikia ir būtina žiūrėti ne du, o tris ar keturis kartus, kol jie
tampa „tavo“. Tuomet net buvo paplitęs šmaikštus posakis
rytais: „Na ką, ir vėl miegojai su Nekrošiumi?“ Mat net pasibaigusius E.Nekrošiaus
spektaklius vis dar žiūri ir žiūri mintyse, jie
neduoda ramybės, jaudina ir sukelia mintis dar ilgai po jų peržiūros. Ji
tvirtino, kad po A.Čechovo, W.Shakespear'o, J.W.Goethe's E.Nekrošiaus perėjimas prie
biblinių tekstų yra labai logiškas, mat ir Don Žuanas, ir Dante, ir
Faustas, ir kiti personažai meta iššūkį Dievui, likimui taip, kaip tą daro
Jobas.
Smagu, kad solidūs teatro kritikai neapsiribojo pagiriamaisiais žodžiais,
bet išsamiai nagrinėjo spektaklio menines idėjas, kapstėsi jų ištakose ir
nagrinėjo poveikį žiūrovui. Jie tapatino Jobo personažą su Kristumi,
pabrėžė tikslią, jautrią, bet labai aktualią spektaklio stilistiką –
galingą, bet be mažiausios užuominos į plakatiškumą. Lygino jį su tapytojo
Kazimiro Malevičiaus minimalizmu ir tvirtino, kad tai naujas teatro istorijos
puslapis, verčiantis kalbėti jau ne apie metaforinį, o apie metafizinį
teatrą. Pažymėta buvo ir tiksli, subtili Leono Somovo spektaklio muzika
koduojanti, gramzdinanti į filosofijos sritį.
Teatro specialistai, kritiškai vertindami šiuolaikinio teatro tendencijas,
džiaugėsi, kad spektaklyje svarbus vaidmuo tenka aktorių vaidybai, ir
pabrėžė, jog E.Nekrošiaus spektakliuose visi aktoriai vaidina taip, kad
nekyla klausimų, ką ir kodėl jie daro scenoje.
Ypatingo susižavėjimo susilaukė Remigijaus Vilkaičio sukurtas Jobo
vaidmuo. Anot kalbėjusiųjų, šį darbą reikia rodyti studentams, tai vienas
stipriausių aktorinių darbų matytų per visą gyvenimą, jo vaidyba
emocionaliai įtraukia ir nusineša žiūrovą. E.Nekrošiaus sceninės kalbos ir
R.Vilkaičio puikios vaidybos dėka Jobas tampa universaliu kankiniu,
kenčiančiu už visus, per odos lopus dedamus ant jo žaizdų jis tarsi
prisiima visos žmonijos kančias – tai mūsų civilizacijos istorija.
Smagi žinia iš Bresto festivalio teatrą „Meno fortas“ pasiekė jau grįžusį į
Vilnių. R.Vilkaitis pripažintas geriausiu festivalio „Belaja veža 2014“ aktoriumi, o režisieriui E. Nekrošiui už spektaklį „Jobo
knyga“ skirtas festivalio Didysis prizas.
Lietuvos žiūrovai jau kitą savaitę, spalio 4 d., turės galimybę pamatyti
„Jobo knygą“ Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Po to spektaklis iškeliaus į
festivalius Peterburge ir Maskvoje. Vilniuje „Meno fortas“ vėl vaidins
spalio 24 d. ir Nacionaliniame dramos teatre parodys F.Dostojevskio
„Idiotą“.
