Premjera vainikavo kelis jubiliejus
„Šia „Ugnies medžioklės su varovais“ premjera, mes dar kartą norėjome pagerbti maestro G.Kuprevičių, kuriam šiemet sukako 70 metų ir buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, o taip pat – ne bet kaip, bet prasmingu kūriniu pradėti mūsų teatro dvidešimt penktą sezoną“, – prieš premjerą kalbėjo Alytaus teatro direktorė Laura Radzevičiūtė.
Idėja dar kartą imtis pirmojo lietuviškojo miuziklo pastatymo jai gimė dar studijų metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete (KVDU). „Miuziklą pirmą kartą pamačiau, studijuodama Humanitarinių mokslų fakultete, kuriam tuo metu vadovavo G.Kuprevičius. Ir siužetas, ir muzika mane sužavėjo iki širdies gelmių. Tačiau, būdama studente, net negalėjau pasvajoti, kad kada nors teks vadovauti Alytaus teatrui. Kai čia pradėjau dirbti, nė sekundės neabejojau, kad pirmoji premjera bus „Ugnies medžioklė su varovais“. Tai – ne tik mano, bet ir daugelio lietuvių jaunystės laikų muzika ir dainos“, – kalbėjo L.Radzevičiūtė.
Paklausta, ar Alytaus teatro scenoje nebus per ankšta istoriniam miuziklui, ji teigė įsitikinusi, jog aukšto lygio kultūros reikia ne tik Vilniui ar Kaunui. „Mes norėjome įrodyti, kad tikri dalykai gali būti kuriami ne tik didmiesčių scenose. Esu tikra, kad mūsų „Ugnies medžioklės su varovais“ pastatymas Alytuje ilgai gyvuos ir apkeliaus visą Lietuvą, o galbūt bus parodytas ir užsienyje“, - sakė vadovė.
Iššūkis konformizmui ir vartotojiškumui
„Miuziklo siužetas apie jaunus žmones, kurie, ieškodami savo laimės, išgyvena meilės trikampį, buvo drąsus ne tik prieš keturis dešimtmečius, kai „Ugnies medžioklė su varovais“ pirmą kartą buvo pastatytas Latvijoje, bet ir šiandien. Tik mūsų dienų jaunimas partnerius keičia lyg mobiliuosius telefonus – kai tik pasirodo naujesnis modelis, žiūrėk – senasis telefonas pasirodo jau nebeįdomus, nebereikalingas. Todėl man, kaip režisieriui, labai rūpėjo atkreipti dėmesį, kad vienadieniškumas, konformizmas ir prisitaikėliškumas tikrai niekam – nei jaunam, nei vyresniam žmogui nepadės rasti kelio į laimingą gyvenimą“, – po premjeros kalbėjo G.Padegimas.
Jo idėja neliko be atsako pagrindinių miuziklo atlikėjų širdyse. Juliaus partiją atliekantis KVDU Muzikos akademijos antrakursis Osvaldas Petraška prisipažino, kad pasiūlymas dalyvauti Alytaus teatro „Ugnies medžioklė su varovais“ pastatyme jam tapęs ir iššūkiu, ir savęs išbandymu: „Juliaus vaidmuo po atrankos, kurią organizavo pats G.Kuprevičius, man atiteko pagal tipažą. Bet turėčiau prisipažinti, kad meilės trikampį ir pats esu išgyvenęs. Buvau bukas to trikampio kampas. Ačiū, Dievui, mergina, kurią buvau pamilęs liko gyva. Bet, jeigu mane ištiktų panaši istorija, kaip miuziklo siužete (pagrindinę veikėją Moniką įsimyli du vaikinai – Julius ir Rolandas, o ji gimdydama miršta), aš auginčiau nesantuokinį vaiką, kovočiau dėl savo meilės ir net atleisčiau merginai, jei ji gailėtųsi dėl neištikimybės“.
Išaugino kelias atlikėjų kartas
Didžioji dalis miuziklo „Ugnies medžioklės su varovais“ Alytaus teatre atlikėjų – KVDU Muzikos akademijos profesorės ir žinomos operos dainininkės Sabinos Martinaitytės auklėtiniai.
„Kai vyko atlikėjų atranka, pasiūliau savo studentams joje dalyvauti. Džiaugiuosi, kad šį kartą, kaip ir 2004 m., kai miuziklą G.Padegimas statė buvusiame Vilniaus „Pergalės“ kino teatre, buvo pakviestas ne vienas mano mokinys. Tik Alytaus teatre jiems tenka ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, atlikti ne vieną sudėtingą akrobatinį triuką. Žingsnis po žingsnio, visi mano mokiniai susidorojo su režisieriaus užduotimis. Be to, šis kūrinys jiems taip pat buvo puiki vokalinė mokykla“, – dalijosi įspūdžiais S.Martinaitytė, iš Kauno į Alytų važinėjusi į kiekvieną repeticiją ir konsultavusi savo auklėtinius.
Pasak profesorės, visai nesvarbu, kur vėl iš naujo atgimsta nesenstantys kūriniai, svarbiausia, kaip jie atgimsta ir kaip jie sukuriami: „Šiais technikos laikais žmogus gali sėdėti miško trobelėje ir kompiuterio ekrane matyti nuostabiausius kūrinius. Todėl nemanau, kad Alytaus teatras per menkas arba netinkamas legendiniam G.Kuprevičiaus kūriniui. Teatro vadovybė – ambicinga, publika – jausminga, o jauniems atlikėjams šis scena gali tapti puikiu tramplinu ateičiai“.
2004 m. „Ugnies medžioklės su varovais“ atlikėjai šiandien jau žinomi visoje Lietuvoje. Vidas Bareikis, Jurga Šeduikytė, Egidijus Bavikinas, Ona Kolobovaitė, Deivis dainuoja iki šiol ir pageidaujami ne vienoje scenoje.
Kūrė ir gyveno, kaip viena šeima
Ir prieš dešimtmetį, ir Alytuje, G.Padegimas su aktoriais bendravo lyg su savo artimaisiais, šeimos nariais. 2004 m. jis buvo suorganizavęs kūrybinę „Ugnies medžioklės su varovais“ stovyklą Juodkrantėje, o šį kartą visus subūrė savo sodyboje netoli Alytaus: „Gyvenome ir dirbome, kaip viena šeima – kepėme blynus, grybavome, repetavome. Man ir pačiam šis miuziklo pastatymas – ypatingas. Juk Alytus – mano gimtinė. Tačiau per generalinę repeticiją, į kurią sukvietėme pilną salę žiūrovų ir iš Daugų, kur gyveno atlikėjai, ir iš aplinkinių kaimų, ir iš Alytaus, pajutome, jog mus suprato – daugelis žiūrovų braukė ašarą“.
G.Padegimas taip pat džiaugėsi, kad miuziklo choras buvo suburtas iš moksleivių ir studentų. Jie su savo užduotimi irgi susidorojo puikiai.
„O rinkdami solistus, stengėmės, kad nebūtų profesionalų. Panašiai elgiausi ir prieš dešimtmetį. Tada V.Bareikis dar mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, o kiti solistai buvo tik studentai. Viliuosi, kad ir po pastatymo Alytuje išgirsime apie naujas augančias žvaigždes“, – paslaptingai kalbėjo G.Padegimas.
Naujas pastatymas – lyg stebuklas
„Man tai – tikras stebuklas. Juk nuo pirmojo pastatymo jau praėjo keturi dešimtmečiai. O gal tas mano miuziklas jau virto savotišku socialiu reiškiniu, kad po tam tikro laiko vis prireikia jo naujo pastatymo“, – svarstė maestro G.Kuprevičius.
Jis sutiko su vertinimais, kad meilės trikampio tema – amžina, kaip ir Romeo ir Džuljetos istorija. „Gal todėl jaunimui ta mano „Ugnis“ ir atrodo sava, įdomi“, – kalbėjo menininkas.
G.Kuprevičius džiaugėsi, kad ir Alytuje jo miuziklo ėmėsi G.Padegimas, su kuriuo jie bendradarbiauja jau ne vieną dešimtmetį. „Jei jis būtų kartojęs buvusių pastatymų sumanymus, idėjas, nebūčiau sutikęs, kad „Ugnis“ būtų statoma dar kartą, tačiau Gytis sugebėjo į miuziklą pažvelgti visai kitomis, šių dienų akimis“, – sakė kompozitorius.
